5 Eemon yes Yuda tighita eval tiina titaghon Paulus gha Silas, le ireu lolozi. Tauvene tila maaran, ve tiyau zeran sasaghati siriv tau tirourou sorok taghon maaran na, ve yesŋa zeran tawe tilup zi, ve tipazaagh eval tiina to nugh, leso tipaburigin malmal iŋarui yesuru. Malau mako, oroor tiina iburig, ve tikeet ŋarui Yason ruum tooni tila. Tila tivot ruum, ra tirav valaghin ataman, ve tiloŋ tila tiil Paulus yesuru Silas. Tighe tigham zi tivot, leso tipayooz zi ila eval tiina naghozi. [b]
8 Eval tiina tomania yes daaba to nugh tilooŋ saveeŋ tane, le ireu lolozi ve oroor tiina iburig muul. 9 Tauvene yes daaba to nugh tisaav pa Yason tomania zeetŋa tighe tighur maet siriv izi tikisi. Leso tiroi, ve tigham pataŋani ivot pa nugh muul sov. Maet tawe, ŋgara tauvene: Isaav ighe tigham sosor ite paam muul mako, ene murei pale tigham mulini. Yason tomania zeetŋa tighur maet tana ila toozi le isov, ra yes daaba tipul zi tila.
13 Eemon yes Yuda to nugh Tesalonika tilooŋ Paulus vaaru tighe i ivovotia Maaron aliiŋa izi nugh Berea. Tauvene tiburig gha titaghon zi tila, ve tikau eval tiina to Berea ŋgar toozi, ve tipazaagh zi, leso tigham malmal pani. 14 Tauvene yes toŋvetaz to Krisi rekia mon tiŋguaaz Paulus tizila nari, ve Silas yesuru Timoti mon tileep izi Berea. 15 Yes tau tiŋguaaz Paulus na, tiŋgini le tila tivot nugh tiina Atens. [e]
18 Tamtamon katini to nugh Atens titaghon ŋgar to yes zeran ŋgara to muuŋ. Lupuuŋ toozi tintiina ru, tiwaat ezazi tighe ‘Epikurian’, ve ‘Stoik.’ [f]
19 Tauvene tighamu tila pa lupuuŋ tiina to yes daaba tau tiluplup zi izala nugh mbua Areopagus na, ve tisaav pani tighe: “Laak, ŋgar paaghu tau yo uvovotia pa tamtamon na, usavia payei gha nilooŋa. Leso nighazooŋ pani. 20 Pa ŋgar tau yo usasavia na, yei nilooŋa imin paaghu payei. Tauvene nighe usavia muul. Leso nighazooŋ kat pa puughu.” 21 Tisaav tauvene pasaa, tamtamon tisov to Atens tomania yes loomba tau tila tileep tomani zi na, lezi uraat ite paam mako. Tilepleep ve tighurghur taliŋazi pa saa ŋgar ma saveeŋ paaghu tau tamtamon tisavia ivot, mako tivasavo zi pani.
24 “I Maaron tau ighur sambam ve taan, tomania gabua naol isov. Ve i Tiina tau iŋgin sambam ve taan. I ileep iloŋ ila rumei to suŋuuŋ tau tamtamon tirau zi pa nimazi ne mako. [g]
26 “Muuŋ geeg, i ighur tamtamon eemon. Ve igham iit nughmariŋ to taan tasov tavot ila to tamtamon eemon tawe, ve ighur ghiit taleep irau taan isov. I tauu ighur tamtamon tileep irau nugh toz toz, ve ighur ŋgat pa taan toozi. Ve ighur saawe pazi pa lepoogh izi nugh toz toz. [i]
27 “Maaron igham tauvene, leso ipaburigin ghiit to tazuari ghiit pa ilooŋni. Onoon, i ileep malau pait mako. Eemon saawe tau tailo, iit tamin yes matazi kumkuuma tau titaŋtaaŋ pa gabua. 28 Lepoogh toit ve saa ŋgar tau ighe taghamu, ene i ileep tomani ghiit. Ve i ta ighur ghiit tauvene. Ene imin tamtamon tsiam ŋgara ee isavia ila mbouŋ tooni alok wa. Ighe: ‘Iit tasov Maaron natŋa.’
29 “Aiyo, isaav ighe Maaron natŋa iit, ene irau tagham ŋgar taghe Maaron, i imin gabua anunuzi tau tamtamon tigharaat zi pa gol, silva, ve maet siriv ne mako. Pasaa, Maaron tauu, i imin maaron karomŋa anunuzi tau tamtamon tigharaat zi pa nimazi itaghon tauzi ŋgar toozi ne mako. [j]
30 “Muuŋ, tamtamon matazi dodoli, ve tikankaan pa Maaron. Tauta loolo kuruŋia pazi, ve maata ila pa sosor toozi geeg mako. Eemon aazne, i isaav ariaaŋ pa nughmariŋ ighe tipul ŋgar toozi sasaghati ileple, ve titoor ŋgar toozi ila pani. [k]
32 Saawe tau tilooŋ Paulus aavo ila pa burigiiŋ to Yesu pa mateegh, tamtamon toozi siriv tiŋiŋ, ve tisik saveeŋ veleghiiŋ pani. Eemon siriv tisaav pani tighe: “Yei nighe saawe ite paam, o usavia saveeŋ tane payei gha nilooŋa muul.” 33 Paulus isavsaav tomani zi le isov, ra ipul zi ve ila. 34 Tamtamon siriv tau tilooŋ saveeŋ tooni na, tighur ila to Krisi ve tila tomania. Toozi ee, eeza Dionisis. Yes daaba tau tiluplup zi izala nugh mbua Areopagus na, i toozi ee. Ve livaa ee, eeza Damaris, i paam tomania tamtamon siriv tighur ila.
<- Uraat To Yes Mbaŋooŋa 16Uraat To Yes Mbaŋooŋa 18 ->- a Lu 24:26, 46; Mbaŋ 3:18, 18:28
- b 1Tes 2:16+
- c Lu 23:2; Yo 19:12; Mbaŋ 16:20
- d Yo 5:39
- e Nugh Atens eeza tiina pasaa, zeran ŋgara katini tilepleep izi sewe.
- f Yes Epikurian titaghon ŋgar to ŋeer ee, eeza Epikurus. Ve yes Stoik titaghon ŋgar to ŋeer ite, eeza Zeno. Saawe tau Paulus ileep izi Atens, Epikurus ve Zeno timaat alok wa, irau ndaman 300 ma vene. Eemon tamtamon titataghon ŋgar toozi soone. Epikurus isavsaav pa eez to tamtamon tileep toman tintinizi. Ŋgar tooni tauvene: Saa ŋgar tau ighe igham ghom lolom poia, ene utaghoni tauvene le irau isooŋ matin ghom. Ula pa naghom mon. Ve Zeno ŋgar tooni, ene vene: Iit aat tatatan tauun, tail eez to ŋgar toit ivot imin tiina, ve tauun tagham uraat. Ve saa gabua tau ighe ivot pait, poia ma saghati, ene tayok pani mon. Tagham ŋgar naol sov. Leso taleep poi.
- g Gnp 1:1+; Mbaŋ 7:48+
- h Mbo 50:10+
- i Gnp 2:7
- j Is 40:18+; Ro 1:22+; Mbaŋ 19:26
- k Lu 24:47; Mbaŋ 14:16; Ro 3:25; Tit 2:11+
- l Mbo 9:8, 96:13; Yo 5:22; Mbaŋ 10:42