1 *Pifɑrisi nɛ *isé picélɑɑ pinyinɛ pɛɛ *Yerusɑlɛm n léeri ɑpi Yeesu kɛwúípi wɑi. 2 Api upipirɛtiki pinyinɛ yɛnu pin ilukɛ le nɛ ɑnípɛ kpɛrinkpɛkɔɔ́, ɑ́pi piɑnipɛ nɑlɛ yɑrɛ kɑi piinyɛkii kɛ́mɛɛ m pisɛ. 3 Kɛ Pifɑrisi nɛ *Pisuifi picɔ nnɛ́í ɑpi mɛyɑ́nsei pikpurɛ inyɛkii m múílɛ̃ nnyɑ, pinsɑ́ ńsɔnɛ n nɑlɛ, ɑ́pi yɛ li. 4 Pin kɔ kuyɑ́ɑ n leemɛ, pi yɛ piinyɛkii mɛnɑlɛ mɛ̃ nɑlɛlɛ ɑpi kɛlenɛ le. Pi nɛ pimɛkpurɛwɑi mɛyɑ̃ yɑrɛ nní piheehɛɛrɛ nɛ sicɑ́ripi nɛ ɑpɔ́ri pihɛɛrɛ múílɛnlɛ. 5 Pifɑrisi nɛ isé picélɑɑ ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ pipɔ́pirɛtiki ɑ́pi pirɔ́kpurɛ inyɛkii tikilɛ̃ pin nɛ ɑnípɛ kpɛrinkpɛkɔɔ́ ilukɛ le? 6 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi pɛsɛ rɛ: Asei kɛ *ɑntepu *Esɑyi uu mɛkɛɛ-mɛ nɔ́nnɛ́símɛ́ yɛ́mmɛ. Nɔ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ lɛ yɑrɛ kɛ Esɑyi uu n wɔ́i rɛ Uléécɑɑ yɛ mɑɑ rɛ:
8 Uléécɑɑ isé kɑni kɛpirɛ ritɔ ɑni sisoipipi inyɛkii m múílɛ̃.
9 Uú nɔŋ́ tɛ: Ani riŋmɔ́ɔ́pú ɑni Uléécɑɑ isé kɛpirɛ tɔ ɑní nɛ nɔ́inɛ́nyɛ́kii picélɑɑ kɛ́yu mɑhɑni. 10 Ticuruu *Moisi yɛ mɛkɛɛ-mɛ mɑɑ rɛ: A upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ. Uu kɔ rɛ úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni ɑnɔ́ɔ n wɑ, li pisɛ rɛ pikɛ́ liute kpu. 11 Amɑ́ nɔ̃́ nɛ yɛ rɛ: Usoi un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni m mɑɑ rɛ: Lɛ̃ kuú pɛɛ́ ń lɑ ukɛ́ nɛ u lɛ̃́ Uléécɑɑ hɛlɛ, 12 ɑ́ni yɛ liute riyɑ́ ukɛ́ linyinɛ licɔ piwɑi usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni rikpɑ́. 13 Mɛ́wee mɛ̃ yɛɛ tíyɛsɛlɛ ɑni Uléécɑɑ Nsímɛ́ cɔ́kɔi nɛ nɔ́inɛ́nyɛ́kii isé kɑni n yekeilɛ̃. Mɛwɑi mɛ̃ mɛcɔ kɑni n wɑpisi yɛ kɔ piyɛlɛ.
14 Yeesu uu limɛmɑ́ɑ́ pisoi picɑ́pinɛ kpɑ́ uu rɛ: Ani nɔ́nnɛ́nɛ́í kutu nɛ́ ricɔ ɑni kóm. 15 Litɑhɑikɔ́ líkɑ ɑ́i we lɛɛ yɛ́ lin usoi kɛ́mɛɛ n lõ, ɑi Uléécɑɑ inipɛɛ-i mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ, ɑmɑ́ lɛlɛɛ usoi kɛ́mɛɛ n léenti lɛɛ yɛ Uléécɑɑ inipɛɛ-i mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ. [ 16 Úye un ukómɛ ukɛ́ kṍ.]
17 Kɛ Yeesu uu pisoi pɛ̃ kɛcɔpɛ n yisi, u nɛ upirɛtiki ɑpi kɛ́yɔ loni ɑpi kɛnyɑ́rũ kɛ̃ ɑsei u pisɛ. 18 Uu rinɔ́ɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ ticuruu ɑ́ni kɔ mɛsɔhɔ mɑ́ɑ? Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni nyu rɛ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ usoi kɛ́mɛɛ n léeripɔ ɑ́i yɛ́ fe likɛ́ Uléécɑɑ inipɛɛ-i mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛɛ? 19 Likumúŋɛ́ rɛ ɑ́i urikiŋ kɛ́mɛɛ kɑi léeripɔ, ɑmɑ́ kuloi-i le, uu kɔ pɛɛ́ cukú. Yeesu mɛmɑɑ mɛɛ nyísɛlɛ̃ tɛ ilukɛ nnɛ́í yɛ kulukɛ welɛ. 20 Uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ lɛlɛɛ usoi kɛ́mɛɛ n léenti lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ. 21 Liriyíkí rɛ usoi kɛfɑ-i kɛ simúŋɛ́ kópɛ nfɑsimɛ́ nɛ iwɑ́sɑ́ nɛ piyɑɑ nɛ pisoikõ 22 nɛ ucɔ unɔsi nɛ́ɛ ucɔ ulɑ kuwɑ́ncɔ piwɑi nɛ mɛmɑ́ nnɑ́ɑ́pí nɛ rikpɑ́kɑ́rɑ́ nɛ piyɑɑlukɛ nɛ nturi nɛ inípɛɛ cɑɑ-cɑɑ nɛ picɔ ɑlɛ̃ nɛ rikɔ́kɔri nɛ píyuwɛ́lɑɑ ɑi léenti. 23 Nní nnɛ́í, usoi kɛfɑ-i kɛ nní nnɛ́í ɑi léenti, lɛlɛɛ yɛ kɔ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
24 Kɛ Yeesu uu kei n yisi, uu Tiiri kuyu kuwɛ́lɛ́-mɛ̃ sĩ. Uu kɛ́yɔ kɛnyinɛ-i tonɛ. Úu lɑ unyinɛ ukɛ́ u yɛ̃. Amɑ́ ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, úu fe ukɛ́ umɛcirɛ pesí. 25 Unɔ́si unyinɛ kɛwɑ̃ kɛɛ kuníri n héesi uu kóm pin Yeesu nsímɛ́ wɑi. Uu pɛɛ́ hɑ Yeesu kɛyu-i wúlɑ. 26 Unɔ́si uyɛɛ usɑ́nɛ lɛ, úu *Usuifi. Sirii kɛteni-i kɑpi u mɑri. U Fenisii ukɔ́ lɛ. Uú nɛ Yeesu téni rɛ ukɛ́ uukpére kuníri lɑkɑsɛ. 27 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Ái nyɑḿ tɛ pikɛ́ siwɑ̃́ ilukɛ kpísi pikɛ́ sipɔpipi risɑ́. 28 Unɔ́si uu rinɔ́ɔ u pɛsɛ rɛ: Mɛsei yɛ mɛ Sɑ́ɑ, ɑmɑ́ siwɑ̃́ sin pilukɛ m mɑsí, sipɔpipi yɛɛ lɛ̃ kɛ siwɑ̃́ ɑsi kɛteni-i m póroisɛ hínɛilɛ ɑsi le. 29 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Tipɔ́nɔ́ɔ ntí nnyɑ, ɑ n ŋme, kuníri yɛ upɔ́kpére kɛ́mɛɛ léepɔlɛ. 30 Kuu kɛ́yɔ n kúi, uu kɛwɑ̃́ lɛɛpɔ kɛn nɛ kɛripɔɔ finu, kuníri kun tɔ́mpɔ.