Nsímɛ́ Kɛcirɛ ritɛlɛ́ kɛ Mɑriki uu n wɔ́i Lɛlɛɛ rítɛlɛ́ ntí kɛ́mɛɛ ń we Pisoi mɛyɑ̃ yɛ músu rɛ Mɑriki yɛɛ rítɛlɛ́ ntí wɔ́i. U kɔ pɛɛ Pɔɔli nɛ Piyɛɛ ukɛicɔ lɛ (UPM 12:25). Pɛ̃ kuu ńsɔnɛ písɛi uú nɛ Nsímɛ́ mmú wɔ́lu. Tɔ kɔ yɛ̃ tɛ u Yeesu rɔ́ nyísɛlɛ yɑrɛ Uléécɑɑ Kɛpipi (1:1). Mɛ́wɔlɛ kɛtɔ-pɔ, Rɔm usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ pɔ́ɔ hɑ́ɑ rɛ "Usoi nkó yɛ mɛsei Uléécɑɑ Kɛpipi lɛ" (15:39). Ái rɛ ríyu kuú lɑ ukɛ́ yɛ̃́ nnyɑ kuu pírí pikɛi pɛ̃ wɑpisi, ɑmɑ́ u kɑlɛ ukɛ́ kɛisi ukɛ́ kɔ unfɑɑ kpísi ukɛ́ hɛ ukɛ́ pisoi ɑyu lɔ (10:45). Lɛ̃ nnyɑ kɛ Mɑriki uu Yeesu isoi nɛ unsẽ tɔ́ nyísɛ yɑrɛ unkpɔ isɔɔlú. Uɑyu mɛtɛŋni, kɑi n kpísi Kɑlilee kɛtẽ hɑ́i nɛ Yutee-pɔ yɛ nyísɛlɛ̃ tɛ Yerusɑlɛm-pɔ kuú hɑ n kpinɛ kɑí nɛ u sĩ. Ifɑɑci iyɛ̃ mɛkériinɛ yɛ mmɛ́: 1. Yohɑni Úniwolɛ yɛ Yeesu nsímɛ́ riyóó uu kɔ míni u wolɛ (1:1-11). 2. Kunírilɑ̃ yɛ kucɛsi kóimɑ-i Yeesu peikɛɛ (1:12-13). 3. Yeesu yɛ sinyɑ́rũ nɛ símisi un kɔ Kɑlilee-pɔ mɛwɑisɑŋɑ wɑpisi (1:14-8:26). 4. Yeesu yɛ unkpɔ nɛ umɛyisɛ nsímɛ́ símisi, un kɔ upipirɛtiki símisi lɛ̃ kuu íwɛ n lenɛ. Uu kɔ pi mɑɑ rɛ piricuruu pikɛ́ pinfɑɑ kpísi pikɛ́ Yeesu mɛcɔ hɛ (8:27-10:52). 5. Yeesu yɛ Yerusɑlɛm kuyu-i lompɔ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi pitele u wɑi (11-13). 6. Yeesu yɛ íwɛ mɛyɑ̃́ lelɛ. Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ yɛ u tinlɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Pi kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑriilɛ ɑpi kɔ nhórɛ nnyinɛ kɛ́mɛɛ u wɑi (14-15). Yeesu uu nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi uu umɛcirɛ upipirɛtiki nyísɛ (16).
1 Nté kɑi wɔ́lɑɑlɛ̃ lɛ̃ kɛ Yeesu Kirisi, Uléécɑɑ Kɛpipi Nsímɛ́ Kɛcirɛ nn n kóri. 2 Li ɑntepu Esɑyi ritɛlɛ́-i wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
4 Lɛ̃ kɑi wɑ Yohɑni uu kucɛsi kóimɑ-i pisoi míni wolɛ, un pi símisi rɛ: Ani mɛfinɛ consɛ, ɑni tíyɛsɛ kɛ́ míni nɔ́ wolɛ, Uléécɑɑ uu nɔ́ɑnɛ́kópɛ nɔ́ sɑ́rɛi. 5 Yutee kɛtẽ pikɔ́ nnɛ́í nɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ nnɛ́í ɑpi ukɛmɛɛ́ n sɔ́nɑɑpɔ pin piɑkópɛ yɑ́mnɛntɛ, Yohɑni uu Yuritɛɛ nkoi kɛ́mɛɛ míni pi wolɛ.
6 Kuyooyoo nkpíí kɛtukɑnkɑ kɛ Yohɑni uú pɛɛ tɑnɑɑlɛ̃ un kɛkónɛpɑmpi kɛhɑlɛ-i tɛ́lɛ̃. Apɑ́ɑ́ni nɛ mɛtɛ̃́ kuú pɛɛ le 7 un yóólɛ̃ tɛ: Uyɛɛ nɛ̃́ mɛmɑ́ɑ́ n sɔ́nti yɛ ńnɑŋɛ nɛ̃́ felɛ. Inɛ́soi íi tu rɛ kɛ́ ripɛ kɛ́ ukunɛ́ɛ́ri nŋmɛ fénnɛ. 8 Míni kɛ nɛ́ɛ nɛ nɔ́ wólɛ, ɑmɑ́ Nfɑ́ɑsɔnɛ kɛ uyɛ̃ uu yɛ́ nɛ nɔ́ wolɛ.
9 Yeesu uu pɛɛ Kɑlilee kuyu kunyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Nɑsɑrɛti leeri, Yohɑni uu Yuritɛɛ nkoi kɛ́mɛɛ míni u wolɛ. 10 Kɛ Yeesu uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ míni-i n léemɛ, uu kɛyómɛ yɛnu kɛn wúkulɛlɛ̃, Nfɑ́ɑsɔnɛ nn ukɛcɑ́ɑ́ súiri yɑrɛ tilɔ́ɔlɑ̃. 11 Uu rinɔ́ɔ kɛyómɛcɑɑ-pɔ komti rɛ: Pɔ́ɔ Kɛnɛ́pipi lɑlɑ kɛcirɛ. Nɛ pɔ́ wɛ́ɛlɛ.
14 Kɑpi Yohɑni kukpɑniilee n tɑ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu Kɑlilee sĩ uu Uléécɑɑ Nsímɛ́ Kɛcirɛ n yóólɛ̃ 15 un símisi rɛ ituŋɛ yɛ tulɛ, Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ nyɑhɑimɛlɛ, ɑni mɛfinɛ consɛ ɑni Nsímɛ́ Kɛcirɛ ŋmurɛi.
16 Kɛ Yeesu uu Kɑlilee kupiyɛ mɛcɑ́ɑ n tíkilɛ̃, uu Simɔɔ nɛ uuwɑ̃ Antiree yɛnu pin ɑnyɛŋ́ fóm pin nɛ ikpíntomɛ́ cɔ́pii. Pi pɛɛ pikpíntomɛ́cɔ́pii lɛ. 17 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani nɛ́ ritiki, nɛ́ tíyɛsɛ ɑni pisoi pɛɛ yɛ́ nɛ́ rintíki wɛ́ɛ́si. 18 Api mɛsɛ nɛ mɛsɛ piɑnyɛŋ́ sɑ́ ɑpi u tiki. 19 Kɛ Yeesu uu nsẽ́ ń nɔŋ́lɛ̃, uú hɑ Sepetee sipipi Yɑkupu nɛ uuwɑ̃ Yohɑni yɛnu pin piɑnyɛŋ́ nyɔ́ɔnsɛ. 20 Yeesu uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pi séi, ɑpi piusɑɑ Sepetee nɛ pikɛikɔ́ kúninɔi-i tíyɛ ɑpi u tiki.
21 Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi Kɑpɛrinɑwum sĩ. Yeesu uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni uu pisoi picélɑɑ kɑ́pɑ́ɑ́. 22 Pírí kɛ umɛcélɑɑ ɑmɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ pisoi pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ kutu u n cɔ́lɛ̃ we, likumúŋɛ́ rɛ umɛcélɑɑ nɛ isé picélɑɑ mɛcélɑɑ ɑ́mɛ sɑ́. Amɑ́ uyɛ̃ nɛ pɛɛ pisoi céésilɛ nɛ n-yɔ́ɔpinɑŋɛ. 23 Kumúŋɛ́ kpɛ-i, usoi unyinɛ kɛ ɑníri ɑɑ m pɛkɛsi uu Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i lompɔ, uu pupɛi rɛ: 24 Ń-ye kɑɑ́ nɛ rɔ́ wɛ́ɛ́si, Nɑsɑrɛti ukɔ́ Yeesu? Pɔ kɑlɛ rɛ pɔkɛ́ rɔ́ nɑ̃́ɑ? Nɛ pɔ́ nyulɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ pɔ́ wɛ́ɛlɛ uu iyɑɑ yekei. 25 Yeesu uu kuníri kpɛ̃ sɛmni uu rinɔ́ɔ ku hɛ rɛ: A kei risɛ́ɛ́, ɑɑ usoi uyɛ-i lelu. 26 Kuníri kpɛ̃ ɑku usoi uyɛ̃ lémesi ɑku ukɛmɛɛ́ lelu kun pupukɛɛ. 27 Ai pinnɛ́í nnɔ́ɔ yipu ɑpí m písɛinɛ rɛ: Yoo nní? Icélɑɑ fɑlɛ inyinɛ yɛ nyi nɛ innɑŋɛ! Ḿpɑ́ ɑníri kuu rinɔ́ɔ hɛ, ɑ́ɑ yɛ ti rilɔ́ɔ́. 28 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ Yeesu nsímɛ́ nn Kɑlilee kɛtẽ nnɛ́í kɔ́ɔ́nú.
29 Api Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i léeri ɑpí nɛ Simɔɔ nɛ Antiree kɛyɔ n tɔ́su, Yɑkupu nɛ Yohɑni pin tikilɛ̃. 30 Api Simɔɔ ulɔ́hɔ́ni lɛɛpɔ un finu nɛ kupiŋɛtoi. Kɛ Yeesu uu n tuipɔ, ɑpi unɔ́si uyɛ̃ nsímɛ́ u wɑi. 31 Yeesu uú nyɔsɔ́pɔ, uu ukunipɛ tini uu u yukusɛ. Kupiŋɛtoi ɑku mɛsɛ nɛ mɛsɛ tɛnɛ, uu yisi uu pikɛcɑ́ɑ́ pɑí.
32 Mɛtuŋɛlolɛ́-mɑɑ́, pisoi ɑpí nɛ pitóikɔ́ ncɔpuri nɛ pinírihélɑɑ Yeesu lɛɛpɔ. 33 Kuyu pikɔ́ nnɛ́í ɑpi kɛ́yɔ kɛ̃ tipoo yipu. 34 Yeesu uu pisoi mɛyɑ̃ itói ncɔpuri pɔisɛntɛ, uu kɔ ɑníri mɛyɑ̃ lɑkɑsɛ. Úu tíyɛsɛ ɑníri ɑkɛ́ rinɔ́ɔ mɑlɛ, kɛ ɑricuruu ɑɑ u nyu nnyɑ.
40 Uyɔ̃́ unyinɛ uu Yeesu lɛɛpɔ uu ukɛyu-i wúlɑ uú nɛ u téni rɛ: Pɔn n lɑ, pɔ́ nɛ́ wolɛ ɑm funi. 41 Uicɔ ii Yeesu íwɛ wɑi hɑ́i, Yeesu uu pɛɛ kunípɛ sɑɑpɔ uu u cɑ, uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ u mɑɑ rɛ: Nɛ lɑ rɛ ɑ peí. 42 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, utisi uyɛ̃ kɛyɔ̃́ ɑkɛ tɛnɛ uu funi. 43 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ u cɛ́si uu u lɑkɑsɛ 44 un u kúrúrúsɛlɛ̃ tɛ: A ńsɔnɛ kutu ricɔ, kɑpɛ wɑ unyinɛ ukɛ́ mɛwɑi mɛ̃ kõ. Amɑ́ ɑ hɑ uyɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ mɛpɔ́círɛ nyísɛ ukɛ́ yɛ̃́ lɛ̃ kɑɑ ń we. Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ɑɑ inyɔ́ɔnsɛ kɛ Moisi isé ii m pisɛ wɑi pɔkɛ́ nɛ ḿpɑ́ úye nyísɛ rɛ pɔ peí. 45 Amɑ́ utisi uyɛ̃ uu sĩ́ uu lɛ̃ nnɛ́í kɑi n wɑ ḿpɑ́ yei kɛ́ɛ́nkɛɛ. Lɛ̃ nnyɑ, Yeesu úu yɛ fe ukɛ́ umɛcirɛ riwúí-i pinyísɛ rikpɑ́, ɑmɑ́ iyɑɑ kuú le, kei kɛ úkɑ úu ń we. Pisoi pin ḿpɑ́ mɛ́ye léenti pin ukɛmɛɛ sɔ́nɑɑpɔ.
Mɑriki 2 ->