1 Kɑi kóso n weesi mmɑrɛ mɑrɛ, pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nnɛ́í nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi rinɔ́ɔ risɛ wɑi rɛ pikɛ́ Yeesu kpu. 2 Kei kɑpi pɛɛ u pɑɑsi ɑpí nɛ Rɔm uyɔɔpi Pilɑti lɛɛpɔ.
3 Yutɑsi yɛɛ Yeesu n kpísi uu pilɑ́ɑrɔ ɑnipɛ-i wɑi uu yɛ́nu rɛ pi lɑ pikɛ́ Yeesu kpu. Ai u cɔ́ŋ, uu ukɛfɑ-i téni uu nwóóweni mɛpipi ɑfɛɛtɑɑni mɛ̃ kpísi uú nɛ pɛlɛ uú hɑ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ pɛ̃ pɑ. 4 Uu pi mɑɑ rɛ: Nɛ ɑkópɛ wɑlɛ. Nɛ usoi yɛɛ úu líkɑ n cɑɑi yɑ́ɑ́ ɑḿ pɑ ɑpi kópu. Pɛ̃ ɑpi u pɛsɛ rɛ: Mpɔ́kɔ́ yɛ mmɛ̃! Ái nɛ tɔ̃́ yɛ̃! 5 Uu pɛɛ siwóó sɛ̃ kpísi uu Uléécɑɑ kɛyɔ-i sɑ́, uu sĩ́ uú hɑ umɛcirɛ ńŋmɛ wɑi. 6 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi siwóó sɛ̃ híni ɑpi rɛ: Kɑi nní mɛ́nyɛ kɛwóó nnyɑ, ncée ńn irɔ́sé kɛ́mɛɛ we rɛ pikɛ́ Uléécɑɑ kɛyɔ kuwóótɑkɑi kɛ́mɛɛ kɛ wɑipɔ. 7 Api kómɛinɛ ɑpi pɛɛ kɛ kpísi ɑpí nɛ utúhumɔmɛ kɛ́mɛɛ kɛtẽ lɔlu rɛ pikɛ́ yɛ kei pisɑ́nɛ kulɛsi. 8 Lɛ̃ nnyɑ kɑí nɛ kei n kpíimɛ nɛ nɛni-mɛ̃, pi kɛtẽ kɛ̃ sélei rɛ: mɛ́nyɛ kɛcɑrɛ. 9 Lɛ̃ kɛ ɑntepu Yeremii uú pɛɛ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ ḿ mɑ uu Uléécɑɑ nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ wɔ́lu kɑi wɑ rɛ:
11 Kɑpi uyɔɔpi Pilɑti kɛ́mɛɛ nɛ Yeesu pitúhɑɑnɛ ń hɑ, uyɔ́ɔpi uyɛ̃ uu u pisɛ rɛ: Pɔ́ɔ Pisuifi uyɔɔpii? Yeesu uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Mmɛ̃ kɑɑ nní mɑ. 12 Amɑ́ kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpí nɛ nsímɛ́ u rinkpɑ́rɑ́, úu ríkɑ pi pɛsɛ. 13 Kei kɛ Pilɑti uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Áɑ mmɛ̃ kɑpi nní nɛ pɔ́ n kpɑrɑi kómɛi, nɛ́ɛ? 14 Uu kɔ lɛ̃ n sɛ́ɛ́lɛ̃ úu ríkɑ pɛsɛ. Ai pɛɛ Pilɑti pírí wɑi.
15 Ḿpɑ́ nkpɔ mɛlɔ́ɔ́ ɑnyɑ̃́ ɑ́ye, Pilɑti yɛ̀ɛ̀ ukpɑniikɔ́ uyɛ̃ kɛ risoiwuí ɑri ń lɑ ukɛ́ lesɛ ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ lésɛlɛ. 16 Utisi unyinɛ kɑpi ḿpɑ́ yei n nyu yɛ pɛɛ ɑnyɑ̃́ kumúŋɛ́ kpɛ-i ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ welɛ. Pi yɛ u sée rɛ Yeesu Pɑrɑpɑsi. 17 Pilɑti uu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ pisɛ rɛ: Yeesu Pɑrɑpɑsi nɛ Yeesu kɑpi n sélei rɛ Kirisi kɛcɔpɛ, úye kɑní lɑ kɛ́ ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ lesɛ? 18 U pɛɛ nyulɛ ŋmɑɑ ńsɔnɛ rɛ nfɑpɔlɛ nnyɑ kɑpi Yeesu uɑnipɛ-i wɑ. 19 Pilɑti un kei lɛ̃ kɛtúhɑɑnɛ kɛ-i we, likɛ́ nɛ rinsɑ́sɛ, uunɔsi uu pisoi tumpɔ rɛ pikɛ́ u mɑɑ rɛ: Usoi nkó úu ncɑɑi ńkɑ wɑ. A unsímɛ́ kɛ́mɛɛ ɑpɔ́nípɛ mɑhɑ̃. Nɛ kɛsinɛ nkɛ́ uyɛ̃ nnyɑ kɛlɑ́rɛ́ kópɛ kɛnyinɛ kɛ́mɛɛ íwɛ lilɛ hɑ́i.
20 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ pin likumúŋɛ́ kpɛ-i pisoi pitɑ́lɑɑnkɛɛ mɑsí rɛ pikɛ́ Pilɑti símisi rɛ ukɛ́ Pɑrɑpɑsi ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ lesɛ uu Yeesu pɔ̃́ kopu. 21 Uyɔ́ɔpi uu pipisɛ pi kpɑ́ rɛ: Pikɛtɛ́ kɛcɔpɛ, úye kɑní lɑ kɛ́ lesɛ? Api u pɛsɛ rɛ Pɑrɑpɑsi lo. 22 Kɛ́ íye Yeesu kɑpi n sélei rɛ Kirisi pɔ̃́ wɑ? Api pinnɛ́í u pɛsɛ rɛ: A kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑrii! 23 Kei kuu kɔ pipisɛ pi rikpɑ́ rɛ: Ncɑɑi ń-ye kuu mpíí wɑ? Api pɛɛ sicɑ́ɑ́ilɑ nɑ́kíísɛ ŋmɑɑ rɛ: A kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑrii! 24 Kɛ Pilɑti uu n yɛ̃́ tɛ ḿpɑ́ un nɛ n símisi, ɑ́i nkpɑ́ni líkɑ yoriyɛnɛ, iwɔ́ɔ in mɛníŋɛ mɛyɑ̃́ cɑ́lɛ̃, uu míni kpísi uu pisoi nnɛ́í inipɛɛ-i ɑnípɛ nɑlɛ uu rɛ: Ái nɛ́ɛ ncée hɛ rɛ pikɛ́ usoi nkó yɛɛ úu ncɑɑi ńkɑ n wɑ kpu. Nɔ́nnɛ́kɔ́ yɛ mmɛ̃! 25 Pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ nnɛ́í ɑpi u pɛsɛ rɛ: Ɛɛɛ! Tɔ́ nɛ sirɔ́wɑ̃́ tɔkɛ́ unkpɔ ncɔni n te! 26 Kei kɛ Pilɑti uu pɛɛ ɑkpɑnii kɛ́mɛɛ Pɑrɑpɑsi pi lesɛ, uu tíyɛsɛ ɑpi Yeesu isɛ́í súúkɛɛ, uu pi u pɑ rɛ pikɛ́ hɑ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɑrii.
27 Uyɔ́ɔpi pisɔ́ɔ́cɑ ɑpi Yeesu kpísi ɑpí nɛ kei kɑpi yɛ n túhɑɑnɛ lompɔ, pisɔ́ɔ́cɑ nnɛ́í ɑpi kei u kɑ́lɑɑpɔ. 28 Api ilũ u mɑhɑni ɑpi kukpɛ́lɛnku wɛɛ́ u tɑni. 29 Api pɛɛ sinípɛleépi rikɔŋ pɑrii ɑpi u kipisɛ, ɑpi kɔ kɛnɑɑpi kunípɛ lukɛ-lukɛ-mɛ̃ u múísɛ. Api pɛɛ ukɛyu-i wúlɑ ɑpi sɛ́nnyi ɑpi rɛ: Tɔ pɔ́ yɑ́ɑsi, Pisuifi uyɔɔpi! 30 Api pɛɛ mɛtɑ u n túkɛntɛ. Api yɛ kɔ kɛnɑɑpi kɛ̃ kpísi ɑpí nɛ ríyu kɛcɑ́ɑ́ u pepu. 31 Kɑpi nnyei u m mɑsí, ɑpi kukpɛ́lɛnku u mɑhɑni ɑpi uilũ pitɑnɛ u pɛsɛ ɑpí nɛ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ pikɑrii u tɔ́mpɔ.
32 Kɑpi kuyu-i n léeri pin nɛ Yeesu pikɑrii tɔ́su, ɑpí nɛ Sirɛɛni kɛtẽ utisi unyinɛ sɑ́nɛ. Pi yɛ u sée rɛ Simɔɔ. Api ńnɑŋɛ nɛ Yeesu kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ u cɔnsɛ. 33 Api pɛɛ́ hɑ nɛ kɛlõ kɛnyinɛ tulu. Pi yɛ kei sée rɛ Kɔlikɔtɑ. Liɑsei rɛ: Kúyu Koŋoo kɛlõ. 34 Api pítɑ nɛ pitɛ tulɛ-tulɛ pinyinɛ cɔ́hɔnɛ ɑpi u pɑ rɛ ukɛ́ n ntí. Uu lélé uu yúlu rɛ úu nírunɛ. 35 Api u kpísi ɑpí hɑ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɑrii, ɑpi pɑŋɑi ɑpí nɛ pimɛcɔpɛcirɛ uilũ hɔɔnɛntɛ. [...] 36 Api pɛɛ kei n tũ pin u mɛ̃́. 37 Api kɛkpénkpélépi kɛnyinɛ kɛcɑ́ɑ́ wɔ́lu lɛ̃ nnyɑ kɑpi u ń kpu ɑpi kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́-i uriyu kɛcɑ́ɑ́ kɑrii. Pi wɔi rɛ: Nkó yɛɛ Yeesu, Pisuifi uyɔɔpi. 38 Api pɛɛ kɔ limɛmɑ́ɑ́ pisoi kpɑ́ɑ́ree pitɛ́ pinyinɛ kɛsẽ́ kɑrii, ucɔ ukulukɛ-lukɛ-mɛ̃ ucɔ ukumii-mɛ̃ ɑpí nɛ u kɔ.
39 Picéetɔŋɛ́ ɑpi u lɑ́mɑɑnkɛɛ ɑpi ríyu m pɔuli. 40 Api yɛ u mɑɑ rɛ: Pɔɔ́ yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ n forii ɑɑ siyɑ́ɑ sitɑɑni nɛ pimɔ́mɛ kɛ pɛsɛ, pɔn mɛsei Uléécɑɑ Kɛpipi, ɑ nkpéni ripɔ́yu lɔ ɑɑ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ súiri! 41 Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ nɛ Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ pɔ́ɔ kɔ limɛcɔ kɛcɑ́ɑ́ u nyɑ́nɛi ɑpi yɛ nɛ mɑɑ rɛ: 42 U picɔ yoriyɛntɛlɛ ɑmɑ́ úu pɛɛ fe ukɛ́ uricuruu yoriyɛ! Nɛ́ntɛ Isirɑyɛɛli Uyɔɔpi lo! Ukɛ́ kɔ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ súimɛ tɔkɛ́ pɛɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ. 43 Uléécɑɑ kuú nɛ ritɑ́ uu yɛ nɛ mɑɑ rɛ: Nɛ Uléécɑɑ Kɛpipi lɛ. Lɛ̃ nnyɑ, in tɛ Uléécɑɑ yɛ ukɛcɑ́ɑ́ kpɑ́lɛ̃, ukɛ́ nkpéni u yoriyɛ tɔkɛ́ yɛ̃́ nkɛ̃́! 44 Hɑ́i ɑí nɛ pisoi kpɑ́ɑ́ree pɛ̃ kɛtɛ́ kɑpi kɛsẽ́ n kɑrii pɛ́nɛ ɑpi kɔ lɛ̃ u lɑ́misi.
45 Ituŋɛ kɛcírɛ kumúŋɛ́ hɑ́i nɛ kɛtúŋɛ́ mɛtɑɑni kumúŋɛ́ kɛ kuŋmɑhɑ ɑku kɛtẽ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ cɔ̃. 46 Kɑi kɛtúŋɛ́ mɛtɑɑni kumúŋɛ́ ń tu, Yeesu uu kɛcɑ́ɑ́ilɑ píimɑ kɛnyinɛ súúni rɛ Elii, Elii lɑmɑ sɑpɑtɑni? Lɛlɛɛ rɛ: Unɛ́léécɑɑ, Unɛ́léécɑɑ, yo nnyɑ kɑɑ nɛ́ ŋmɛriyɛ? 47 Pisoi pɛɛ kei n cɑ́pinɛlɛ̃ kɛcɔpɛ, pinyinɛ ɑpi lɛ̃ kom ɑpi rɛ: Elii kuu nní sélei. 48 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, pikɛcɔpɛ unyinɛ uu wuru uú hɑ sinɛ́ɛ̃ kpísi uu pítɑ nyɛpɛ-nyɛpɛ pinyinɛ fɛ uú nɛ kɛnɑɑpi kɛnyinɛ kɛcɑ́ɑ́ tuhu uu u pɑ rɛ ukɛ́ n ntí. 49 Picɔ ɑpi pɛɛ rɛ: Ani riyɑ́ tɔkɛ́ yɛ̃́ tɛ Elii yɛ́ kɑm uu u yoriyɛ nɛ́ɛ.
50 Yeesu uu mɛyɑ̃́ pipupɛi kpɑ́ uu pɛɛ kpi. 51 Likumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ kɑpí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ n kénɛlɛ̃ ɑku ricɛɛ́rinɛ mɛtɛ́ hɑ́i kɛcɑ́ɑ́ nɛ mɛtene-pɔ. Kɛtẽ ɑkɛ yéŋesi, ɑpɑrɛcɑŋɑɑ ɑɑ forɛsi, 52 ɑkpíí mɛyɑ̃ ɑɑ wúkulɛntɛ, Uléécɑɑ pisoi kulúi pɛɛ n kpí ɑpi yisikɛɛ. 53 Api ɑkpíí kɛ́mɛɛ léenti. Kɛ Yeesu uu ń kɑ uu nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi, ɑpi Uléécɑɑ kuyu lompɔ, pisoi mɛyɑ̃ ɑpi pi yɛnu. 54 Kɛ Rɔm usɔ́ɔ́cɑ kpéẽ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ pɛɛ kei ń we pin kɛsẽ́ Yeesu mɛ̃́ ɑpi n yɛ̃́ lɛ̃ kɛ kɛtẽ ɑkɛ n yéŋesi nɛ licɔ licɔ lɛɛ n wɑpisi, iwɑmɛ ii mɛyíkíyiki ŋmɑɑ pi loni ɑpi rɛ: Usoi nkó yɛ pɛɛ mɛsei Uléécɑɑ Kɛpipi lɛ. 55 Pinɔ́si yɛ pɛɛ kulúi welɛ, pin kɛtɑɑ-pɔ nyɛnu pin nyɑ́nɛi. Pimɛyɑ̃ pɛɛ hɑ́i Kɑlilee-pɔ u ritikimɛ pin u lɛ́ni. 56 Pikɛcɔpɛ pinyinɛ pɛɛ nní Mɑkitɑlɑ kuyu ukɔ́ Mɑɑri nɛ Yɑkupu nɛ Yosɛfi uni Mɑɑri nɛ Sepetee piŋmɑ́nɛ uni.
57 Kɑi nnyɔ́ɔ́ n wɑ, utisi mɑ́mɑ́ uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Yosɛfi un Arimɑtee kuyu ukɔ́, uú hɑpɔ. Uyɛ̃ nɛ kɔ pɛɛ Yeesu upirɛtiki lɛ. 58 Uu Pilɑti kɛ́mɛɛ sĩ́ uú hɑ u pisɛ rɛ ukɛ́ Yeesu u pɑ. Kei kɛ Pilɑti uu ŋmurɛi uu ncée hɛ rɛ pikɛ́ hɑ Yeesu u pɑ. 59 Yosɛfi uu Yeesu kpísi uu kɛsɑ́ŋɑ́ɑ́pi tomɛ́ kɛcirɛ-i wɑi 60 uú hɑ nɛ nhórɛ fɑlɛ kuu kupɑrɛpoo-i n wɑ kɛ́mɛɛ u finsɛ, uu pɛɛ mɛpɑrɛ píimɑ mɛnyinɛ pímiisɛ uu rinɔnɔɔ fi, uu pɛɛ yɑ́ uu tɔ́mpɔ. 61 Likumúŋɛ́ kpɛ-i, Mɑkitɑlɑ kuyu ukɔ́ Mɑɑri nɛ Mɑɑri ucɔ uyɛ̃ pɔ́ɔn kei rikpíí kɛyúrí tṹ.