Títɛlɛ́ foí kɛ Pɔɔli uu Korɛnti pikɔ́ n wɔ́i Lɛlɛɛ rítɛlɛ́ ntí kɛ́mɛɛ ń we Korɛnti yɛ pɛɛ Kirɛsi kɛtẽ kɛ́mɛɛ kuyu píimɑ lɛ. Nsoipuri mɛɛ kei n finu ńn kumúŋɛ́ mɑ́. Pikirɛki nɛ Rɔm pikɔ́ nɛ kɛtuŋɛleemɛ pikɔ́ inyɔ́ɔnsɛ yɛɛ pɛɛ kei we. Pɔɔli yɛɛ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ yɛɛ Korɛnti-i ń we kɑrii (UPM 18:1-18). Pɔɔli uu kei tonɛ yɑrɛ ɑŋmɛ̃ ɑtɛ́ kumúŋɛ́, uu tíyɛsɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑpi Uléécɑɑ icɑ́pinɛ loni. Efɛɛsi kuyu-i kɛ Pɔɔli uu n tónɛ ɑi nɑ́ŋɑi kuu yɛ́ rítɛlɛ́ ntí n wɔi (16:8). Lɛ̃ nnyɑ kuu ri n wɔ́i yɛ nní: Kulowee kɛyɔ pikɔ́ kuú nɛ kõ tɛ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ yɛ kériinɛ, pisoi pin Kirisi pitumɛ tɛ́si. Tɛ pitele nɛ mɛfinɛ kópɛ yɛ icɑ́pinɛ kɛ́mɛɛ lonlɛ (1:11). Mɛlírũ, Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ pɛɛ Korɛnti-i ń we yɛ rítɛlɛ́ u pɑpɔlɛ pin isímɛ́ u písɛi. Lɛ̃ kɛ ifɑɑci iyɛ̃ ii n kériinɛlɛ̃ yɛ nní: 1. Anɔ́ɔ kuu isímɛ́ kɑpi u m písɛi kɛcɑ́ɑ́ m pɛsɛ (1-6): Nsímɛ́ kɑpi rin-yóó mɛɛ nkpéẽ, ɑ́i pɛpɛɛ n tin-yóó. Yeesu Kirisi pitumɛ yɛ pinnɛ́í Uléécɑɑ pikɛikɔ́ lɛ (1:10-4:21) Mɛfinɛ kópɛ nsímɛ́ (5:1-6:20) 2. Mɛnɔ́ɔyɔɔ́ piicɔ́ŋ mpehẽ mpehẽ kɛcɑ́ɑ́ (7-15): Pisɔ́ɔnnɛ nɛ ritɑ́nɛ pitonɛ (7) Inyɛ́kii nɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ (8.1-11:1) Icɑ́pinɛ kɛ́mɛɛ mɛwee nɛ Upíimɑ kupɛ́nɛcɔ ilukɛ (11:2-34) Nfɑ́ɑsɔnɛ ihɛɛ nɛ lɛ̃ kɑri yɛ́ nɛ i n kɛisi (12-14) Nkpɔ kɛ́mɛɛ mɛyisɛ (15) 3. Lɛ̃ kɛ Pɔɔli uu piwɑi ń lɑ nɛ iyɑ́hɑɑ kuú nɛ rítɛlɛ́ ntí tɛnɛsɛ (16).
14 Nɛ Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ kɑ́m Kirisipuusi nɛ Kɑyusi mɛmɑ́ɑ́ nɔ́ úkɑ ucɔ míni n wólɛ nnyɑ. 15 Lɛ̃ nnyɑ, úkɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ rɛ rinɛ́nyíri kɑpí nɛ míni nɔ́ wólɛ. 16 Nɛ léisɛ rɛ nɛ kɔ Sitefɑnɑɑsi kɛyɔ pikɔ́ míni wolɛ, ɑmɑ́ ɑ́m pɑkɑrɛ rɛ nɛ kɔ unyinɛ ucɔ piwólɛ rikpɑ́. 17 Kirisi úu nɛ́ tummɛ rɛ kɛ́ pisoi míni wolɛ, u nɛ́ tummɛlɛ rɛ kɛ́ Nsímɛ́ Kɛcirɛ riyóó. Ái kɛsoipipi mɛsímɛ́sɔhɔ kɑḿ nɛ n yóólɛ̃. Insɑ́ lɛ̃, Kirisi nkpɔ kuu kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ n kpu ńn líkɑ yoriyɛ.
20 Lɛ̃ nnyɑ, pɛpɛɛ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ m mɑ́ nɛ isé picélɑɑ nɛ nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisímɛ́nyuwɛ pin yei n we, pikɛ́ léemɛ pikɛ́ símisi kɛ́ kṍ nkɛ̃́. Uléécɑɑ yɛ nyísɛlɛ rɛ lɛ̃ kɑpi yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ n sée rɛ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ yɛ nnírisimɛ́ lɛ.
21 Mɛsei kɛ sisoipipi ɑ́si nɛ simɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ cirɛ fe sikɛ́ Uléécɑɑ céri kei kuu umɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ n lésɛ uu nyísɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu rɛ u yɛ́ pɛpɛɛ nɛ nsímɛ́ mmú mɛɛ nní ń we yɑrɛ nnírisimɛ́ kɛfɑ n tɛnɛ riyu lɔ. 22 Pisuifi rɛ pinsɑ́ mɛwɑisɑŋɑ n yɛ̃, ɑ́pi yɛ́ ŋmurɛi. Pikirɛki pɔ́ɔn mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ wɛ́ɛ́si kɛlenɛ. 23 Amɑ́ Kirisi yɛɛ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ ń kpu nkɔ́ kɛ tɔ́ɔ símisi. Nsímɛ́ mmɛ̃ ńn Pisuifi kɛ́mɛɛ kuŋmurɛi we rɛ pikɛ́ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ, n kɔ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛ́mɛɛ nnírisimɛ́ lɛ. 24 Amɑ́ Kirisi yɛɛ Pisuifi nɛ Pikirɛki pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ kɛ́mɛɛ́ Uléécɑɑ nnɑŋɛ nɛ Uléécɑɑ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ. 25 Lɛlɛɛ ń we yɑrɛ Uléécɑɑ nnirisimɛ́ yɛ sisoipipi mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ likɔ́ felɛ. Kei kɛ Uléécɑɑ uu yɛ n wɑ yɑrɛ unɑ́rɛi yɛ sisoipipi rikɔhɔ likɔ́ felɛ.
26 Ani ripɑí, pimɑ́rɛcɔ, ɑni yɛ́nu isoi iyɛ̃ kɛ́mɛɛ́ kɑní pɛɛ ń we Uléécɑɑ uú nɛ nɔ́ wɛ́ɛ. Pɛ̃ kɑni n nyɑ́ni rɛ pi mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ mɑ́ nɛ pinɑ́ŋɛ-nɑŋɛ nɛ píyukɔɔ́ ɑ́pi nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ kulúi we. 27 Lɛ̃ kɛ sisoipipi ɑsi n kpíílɛ̃ tɛ linírikɔ́ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ kpísi uú nɛ lɛ̃ kɛ sisoipipi ɑsi n kpíílɛ̃ tɛ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ likɔ́ sɛ́ɛ́sɛ. Lɛ̃ kɛ sisoipipi ɑsi n kpíílɛ̃ tɛ linɑ́rɛikɔ́ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ kpísi uú nɛ pɛpɛɛ m músu rɛ pi pinɑ́ŋɛ-nɑŋɛ sɛ́ɛ́sɛ. 28 Lɛlɛɛ ɑ́i sisoipipi inipɛɛ-i ríyu m mɑ́ nɛ́ɛ lɛ̃ kɑpi n lómiisɛ nɛ́ɛ lɛlɛɛ ɑ́i líkɑ n tulɑɑlɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ nɛ lɛlɛɛ yɛ siinipɛɛ n yi rifíísɛ. 29 U yɛ lɛ̃ wɑlɛ rɛ úkɑ úu kɑpɛ nɛ n fe ukɛ́ ukɛyu-i umɛcirɛ rińtɑɑ́sɛ nnyɑ. 30 Amɑ́ Uléécɑɑ yɛ nɔ̃́ wɛ́ɛlɛ uu nɔ́ kpísi uú nɛ Kirisi Yeesu nɔ́ pɛ́nɛ. Uyɛɛ mɛrɔ́wɛ́ɛ́sɛsɔhɔ mɛɛ Uléécɑɑ-i n léeri. Uyɛɛ tíyɛsɛlɛ̃ kɑri Uléécɑɑ inipɛɛ-i ɑsei pite. Uyɛ̃ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu rɔ́ pɑnsɛsɛ upikɔ́, uu ɑkópɛ kɛ́mɛɛ rɔ́ lesɛ. 31 Ai pɛɛ nkpéni wɑi yɑrɛ kɑi Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́-i n wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ: