MATEO Unna nod Bosan Inin libru, id sulat ni Mateo no id ngoranan mandad ki Levi no sokkad no tohodsukut to buhis. Id tonanan din kos pinuungan din amoy od duma ki Disas Krays. Sokkad sikandin taddot sopuu-oruwon tinodduwan no id aam ni Disas amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan (9:9-13). Ka-ay'n libru, id paabbotlabbot ni Mateo no ukit ki Disas, notuman iddos id sulat ni Moises woy taddot mgo propeta. (1:22-23; 2:5-6, 15-18, 23; 3:3; 4:14-16; 8:17; 12:17-21; 13:35; 21:4-5, 16; 26:31; 27:9-10). Diyot id sulat dan, duwon tandu to Monama no id popiyod din ka-ay to ampow't ingod iddos Mesiyas amoy'd hari to mgo Judio woy od tavang kandan. De-en nouhoy ron no timpu id aangat kos mgo Judio to kod-inguma to Mesiyas no lubbad ni Harin David. Id sulat ni Mateo ini, su amoy od posivonnaa riyot mgo Judio no si Disas en kos Mesiyas woy lubbad ni Harin David. Ka-ay'n libru, komo-uraa id ngoranan si Disas no lubbad ni Harin David (1:1; 9:27; 12:23; 15:22; 20:30-31; 21:9, 15; 22:41-45). Ka-ay'n libru, duwon limmon nonaw ni Disas no id paabbotlabbot ni Mateo. Unna, dos nonaw riyot lovuntud moka-atag to ko-ubpa, pinuungan woy kopiyannan taddot od lonug to kodharit Monama (kopitulu 5-7). Iko-oruwa, dos nonaw riyot mgo tinodduwan iddot timpu no id po-ipanow sikandan ni Disas amoy'd ponudtuu to kahit Monama (kopitulu 10). Iko-otollu, dos mgo nonaw moka-atag to kodharit Monama (kopitulu 13). Iko-oppat, dos nonaw moka-atag to kodbovotasan woy pinuungan to mgo tinodduwan (kopitulu 18). Iko-limma, dos nonaw moka-atag to kotompusan to ingod woy dos kodharit Monama (kopitulu 24-25). Dos mgo Nokota-aw: Dos kodtobbow ni Disas woy dos tigkonayan to kandin no pinuungan (1:1 taman to 4:25) Dos nonaw ni Disas diyot buvungan (5:1 taman to 7:29) Dos mokososoobbun pinuungan ni Disas no id posivonnaa no motuus en sikandin (8:1 taman to 9:38) Dos nonaw ni Disas to mgo tinodduwan din to waa rin pa sikandan id po-ipanow amoy'd ponudtuu to kahit Monama (10:1-42) Dos mgo nonaw ni Disas diyot Galilea (11:1 taman to 12:50) Dos mgo ponunggelengan moka-atag to kodharit Monama (13:1-52) Dos pinuungan ni Disas diyon to Galilea (13:53 taman to 17:27) Dos nonaw ni Disas moka-atag to ollog no kodbovotasan (18:1-35) Dos kod-usok ni Disas diyot Jerusalem, woy dos mgo intud to mgo Pariseo woy Saduseo (19:1 taman to 23:39) Dos nonaw ni Disas moka-atag to kotompusan no mgo allow (24:1 taman to 25:46) Dos kopotayan ni Disas diyon to krus woy dos kodbadnow kandin (26:1 taman to 28:20)
1Dos Kovuyyahan ni Disas Krays (Lucas 3:23-38)1 Na, ini en kos mgo ngaran to kovuyyahan ni Disas Krays no lubbad ni David woy Abraham.
2 Si Abraham kos amoy ni Isaac woy si Isaac kos amoy ni Jacob, woy si Jacob kos amoy ni Juda woy to mgo suwod din. 3 Si Juda kos amoy ni Fares woy Zara, (si Tamar kos inoy ran). Na si Fares kos amoy ni Esrom, woy si Esrom kos amoy ni Aram. 4 Si Aram kos amoy ni Aminadab, woy si Aminadab kos amoy ni Naason, woy si Naason kos amoy ni Salmon. 5 Na si Salmon, noko-osawa ki Rahab woy dos anak dan, si Boas. Ini mandad si Boas, noko-osawa ki Ruth woy dos anak dan, si Obed. Si Obed, amoy ni Isai,[a] 6 woy si Isai kos amoy ni Harin David. Ini si David, amoy ni Solomon woy dos inoy rin, sawa ni Urias dangan. 7 Na si Solomon kos amoy ni Roboam, woy si Roboam kos amoy ni Abias, woy si Abias mandad kos amoy ni Asa. 8 Si Asa kos amoy ni Josafat, woy si Josafat kos amoy ni Joram, woy si Joram mandad kos amoy ni Uzias. 9 Si Uzias kos amoy ni Jotam, woy si Jotam kos amoy ni Acaz, woy si Acaz kos amoy ni Esequias. 10 Si Esequias kos amoy ni Manases, woy si Manases kos amoy ni Amos, woy si Amos kos amoy ni Josias. 11 Na si Josias kos amoy ni Jeconias woy to mgo suwod din. Idda en no timpu, id dakop kos mgo toho Israel woy id piyod diyon to Babilonia. 12 Nopongnga idda, id tobbow si Salatiel no iddos amoy rin, si Jeconias. Na ini mandad si Salatiel, amoy ni Sorobabel. 13 Si Sorobabel kos amoy ni Abiud, woy si Abiud kos amoy ni Eliaquim, woy si Eliaquim kos amoy ni Azor. 14 Na si Azor kos amoy ni Sadoc, woy si Sadoc kos amoy ni Aquim, woy si Aquim kos amoy ni Eliud. 15 Si Eliud kos amoy ni Eleazar, woy si Eleazar kos amoy ni Matan, woy si Matan kos amoy ni Jacob. 16 Si Jacob kos amoy ni Jose[b] no sawa ni Maria. Na, si Maria kos inoy ni Disas no id ngoranan to Mesiyas.[c]17 De-en duwon sopuu-oppat no linubbaran pomon ki Abraham taman ki David, woy sopuu-oppat mandad no linubbaran pomon ki David taman to koddakop to mgo toho Israel nid piyod diyot Babilonia. Duwon mandad sopuu-oppat no linubbaran pomon to koddakop taman to kodtobbow taddot Mesiyas.
Dos Kodtobbow ni Disas (Lucas 2:1-7)18 Na, iling ka-ay kos kodtobbow ni Disas Krays. Iddos inoy rin no si Maria, od osowan ni Jose. To waa pa sikandan id po-ogkottoy, movoddos don sikandin ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu. 19 Si Jose nod osawa kandin, morumoruma to mgo suhu to Monama, piru dii sikandin od kopiyan nod ko-ilawan si Maria. De-en nokopuhawang sikandin nod suwayan din si Maria no waa duma nod pokosaddoo.
20 Na, to id puhawang din pa idda, id pokita kandin kos ponolihan to Monama ukit to tohenoppon. Mid ikahi iddos ponolihan to, “Jose no koubbaran ni David, yo kod aang-aang nod osawa ki Maria, su iyon unayan no movoddos sikandin, ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu. 21 Od anak sikandin to mama, woy ngoraniyu sikandin ki Disas,[d] oyya su sikandin kos od tobbus to mgo minuvu rin pomon diyot saa ran.”
22 Na notomanan inis langun, su amoy od kotuman iddos id po-ikahi dangan to Monama ukit to propeta no mid ungketen to,
23 “Dos sokkad no mongovay, od movoddos woy od anak sikandin to mama. Iddon anak, od ngoranan to Emmanuel,”[e] no iddos kohulugan, dos Monama duma keta.24 De-en to nokohimata si Jose, id puungan din iddos id suhu to ponolihan, woy id osawa rin si Maria. 25 Piru waa rin loyuki si Maria to waa pa tobbawi. Na, to id tobbawan don sikandin, id ngoranan ni Jose iddos anak ki Disas.
MATEO 2 ->
1 Na, ini en kos mgo ngaran to kovuyyahan ni Disas Krays no lubbad ni David woy Abraham.
17 De-en duwon sopuu-oppat no linubbaran pomon ki Abraham taman ki David, woy sopuu-oppat mandad no linubbaran pomon ki David taman to koddakop to mgo toho Israel nid piyod diyot Babilonia. Duwon mandad sopuu-oppat no linubbaran pomon to koddakop taman to kodtobbow taddot Mesiyas.
18 Na, iling ka-ay kos kodtobbow ni Disas Krays. Iddos inoy rin no si Maria, od osowan ni Jose. To waa pa sikandan id po-ogkottoy, movoddos don sikandin ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu. 19 Si Jose nod osawa kandin, morumoruma to mgo suhu to Monama, piru dii sikandin od kopiyan nod ko-ilawan si Maria. De-en nokopuhawang sikandin nod suwayan din si Maria no waa duma nod pokosaddoo.
20 Na, to id puhawang din pa idda, id pokita kandin kos ponolihan to Monama ukit to tohenoppon. Mid ikahi iddos ponolihan to, “Jose no koubbaran ni David, yo kod aang-aang nod osawa ki Maria, su iyon unayan no movoddos sikandin, ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu. 21 Od anak sikandin to mama, woy ngoraniyu sikandin ki Disas,[d] oyya su sikandin kos od tobbus to mgo minuvu rin pomon diyot saa ran.”
22 Na notomanan inis langun, su amoy od kotuman iddos id po-ikahi dangan to Monama ukit to propeta no mid ungketen to,
24 De-en to nokohimata si Jose, id puungan din iddos id suhu to ponolihan, woy id osawa rin si Maria. 25 Piru waa rin loyuki si Maria to waa pa tobbawi. Na, to id tobbawan don sikandin, id ngoranan ni Jose iddos anak ki Disas.
MATEO 2 ->