1 Na iddon timpu, id ayas pe-en iddos lingasa ni Saulo taddot od pompomakoy tod Longaggon, woy id kotasan din sikandan nod imotayan. Id undiyon sikandin to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, 2 amoy od buyu to mgo sulat diyot mgo ponguu to simba-an to Judio no riyot Damasco. Iddon mgo sulat, id boggoy kandin to kotungud nod ammot to ahad ondoy nod kokita rin nod ikuu taddot nonaw moka-atag ki Disas, mama man o ba-ay, woy od piyoddon din diyot Jerusalem amoy'd prisuwon.
3 Na, to od po-undiyon don si Saulo to Damasco woy asow ron sikandin od inguma, tigkow duwon se-aa pomon diyot datas to langit no nokotaddow kandin. 4 Nopiloy sikandin woy duwon bawos no norinog din no mid ungketen to, “Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow?”
5 Mid ikahi si Saulo to, “Sir, ondoy ka man?”
7 Iddos mgo duma ni Saulo, nokoloohinat da en to mattag allak dan, su nokorinog sikandan piru waa ran man nokita ko ondoy iddos id ooseng. 8 Na, mid lohinat si Saulo piru to kodgimollat din, dii ron sikandin od pokokita. De-en id pikit dobbo sikandin taddot mgo duma rin taman diyot Damasco. 9 Daom to otollun allow, dii sikandin od pokokita woy waa sikandin id ka-an ahad id inom.
10 Na riyot Damasco, duwon sokkad no tinodduwan ni Disas nod ngoranan ki Ananias. Id pokita iddos od Longaggon kandin woy mid ikahi to, “Ananias!”
11 Kahi tod Longaggon to, “Undiyon ka to daan nod ngoranan no Motullid, woy ointud ka riyot baoy ni Judas moka-atag taddot minuvu no toho Tarso no id ngoranan ki Saulo. Ini en no timpu, id dasaa sikandin dutun, 12 woy id pokita ku kandin iddos iling to tohenoppon no od usok ka riyot id ubpan din, woy id ta-aw ru kos bollad du riyot mata rin amoy'd pokokita mandon sikandin.”
13 Piru kahin Ananias to, “Longaggon, duwon mo-uraan nokoponudtuu koddi moka-atag taddon minuvu woy dos langun no morat no pinuungan din diyot mgo minuvu ru nid oubpa riyot Jerusalem. 14 Woy ko-ungkay, dini ron kun sikandin to Damasco no id boggayan to kotungud to mgo ponguu to tohodbuwis amoy'd omotton koy langun no id simba kikow.”
15 Piru kahi tod Longaggon ki Ananias to, “Undiyon kad, su sikandin en kos id aam ku amoy'd nonaw moka-atag koddi riyot konna mgo Judio, diyot mgo hari ran woy riyot koubbaran ni Israel. 16 Woy id pokita ku kandin no ko-ilangan nod poko-ukit sikandin to mo-uraan koosayan atag da en koddi.”
17 De-en id undiyonnan ni Ananias iddos baoy no riyon en si Saulo. Woy to kod-usok din dutun, id ta-aw rin kos bollad din diyot mata ni Saulo woy kahi rin to, “Suwod ku no Saulo, iddos od Longaggon no si Disas no id pokita kikow riyot daan to kod-undini ru, sikandin en kos id popiyod koddi ka-ay't kikow amoy'd pokokita ka mandon woy od ko-iroomman ka to Uhis no Ispiritu.” 18 Idda ron en, duwon no-uug no immat mgo onnii pomon diyot mata ni Saulo, woy nokokita ron mandon sikandin. Na, id lohinat sikandin woy id poboutismu. 19 Nopongnga idda, id ka-an sikandin woy id livod don iddos konokkaa rin.
23 To nouhoy'n timpu no id oubpa sikandin dutun, nosokkad kos puhawang to mgo Judio nod imotayan si Saulo. 24 Allow bulli, id oyanan dan si Saulo riyot mgo sobbangan taddon bonuwa amoy'd imotayan otid kokita ran sikandin. Piru duwon nokoponudtuu ki Saulo moka-atag taddon puhawang. 25 De-en sokkad no bulli, id lasud dan si Saulo riyot dakkoon bukag woy id tuntun taddot mgo tinodduwan din diyot divauy to motikang no aavat no nokolingkus tat bonuwa.
31 Na iddon timpu, id soro ron iddos kodposuppit tod pompomakoy riyot langun no lugaa no sakup to Judea, Galilea woy riyot Samaria. Inaayun sikandan id tovangan to Uhis no Ispiritu, woy idda en kos unayan no mosalig kos kopomakoy ran. Diyot kandan no ko-ubpa, id posivontuhan dan kos od Longaggon duma to allak. Woy ukit mandad to tavang to Uhis no Ispiritu, id timuu pe-en iddos ko-uralloy ran.
39 Purisu id duma si Pedro taddot oruwon minuvu. To kod-inguma ran dutun, id piyod dan si Pedro riyot datas no kwartu no id pooyyasan taddot minatoy. Na iddos langun no ba-ay'n bau, id porani kandin no posidsinoggow, woy id pokita ran ki Pedro iddos mgo tinobbilan ni Dorcas no mgo umpak to no-uyag pa sikandin.
40 Kahin Pedro kandan to, “Leggua kow pobbo sinahaw.” To sokkad din dobbo riyot daom, mid lingko-od sikandin woy id dasaa. Nopongnga, id isau sikandin diyot minatoy, kahi rin to, “Tabita, onnow kad!” Idda ron en, id gimollat iddos molitan, woy id unsad to nokita rin si Pedro. 41 Id somaddan ni Pedro dos bollad din woy id tovangan din nod lohinat. Na, id umow rin iddos mgo ba-ay'n bau woy dos dumon od pompomakoy, woy id pokita rin kandan si Dorcas no no-uyag don. 42 Nokoso-ob diyon to intirut bonuwa to Jope iddos dinoggan moka-atag taddon notomanan. Pomon tadda, mo-uraa kos id pomakoy tod Longaggon. 43 Na si Pedro, nouhoy id oubpa riyot bonuwa to Jope riyot baoy ni Simon no tohodtina to kindaat oyama.[a]
<- PINUUNGAN 8PINUUNGAN 10 ->- a Inin od puungan, diyot kod-ontong to mgo Judio, molibmit diyon to pomokayon dan.