7 Na mgo otollun uras pomon tadda id inguma iddos sawa ni Ananias, piru waa saddoo rin taddon notomanan. 8 Mid intud si Pedro kandin, kahi rin to, “Ponudtuu ka koddi to bonnaa. Ini ra ve-en langun kos bayad taddot livuta row?”
9 Kahin Pedro kandin to, “Mambot nokod-iling kow no toosawa nod geddam to Uhis no Ispiritu? Ontongngiyu! Ika ron to sobbangan kos mid loobbong to sawa ru, su id lobbong ka rad en mandad nikandan!” 10 Na idda ron en, nopiloy sikandin diyot isowwan ni Pedro woy id patoy. To kod-usok taddot sudduwan no mgo mama, nokita ran no id patoy ron mandad sikandin, de-en id sayung dan idda po-undiyot leggua amoy id lobbong duug taddot sawa rin. 11 Na, no-od-oratan iddos langun no id lolivuung nod pompomakoy woy dos langun no nokorinog taddon notomanan.
27 Na, id piyod dan iddos mgo apostoles diyot isowwan to mgo ponguu to Judio, woy id sugga sikandan taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. 28 Kahi rin to, “Id loglohottan doyd man nanoy sikiyu no diid nonaw moka-atag taddon minuvu! Piru ayas dow ra en moho id so-ob kos nonaw row ka-ay to intirut Jerusalem, woy iyon dow id kopi-i no sikami kos od sonditan dow taddot kandin no kopotayan!”
29 Piru mid tavak si Pedro woy dos dumon mgo apostoles, kahi ran to, “Ko-ilangan no iyon doy'd dumannan iddos id kopi-it Monama, konna id kopi-it mgo minuvu. 30 Dos Monama to keton kovuyyahan, sikandin kos id badnow ki Disas nid imotayan dow ukit to kodpakpak diyon to krus. 31 Nopongnga sikandin novadnow, id batun don to Monama woy id posivontuhan ukit to kodpo-unsad diyon lomig to kowanan din, su amoy sikandin kos od hari woy od tobbus keta. Id puungan din idda amoy siketa no koubbaran ni Israel, od sondit woy od tanan to mgo saa amoy'd koposinsyan. 32 Na, od posivonnalan doy no inis langun ka-ay, bonnaa en woy id posivonnalan mandad ini to Uhis no Ispiritu no id boggoy to Monama riyot mgo minuvu nid dumoruma kandin.”
33 To norinog idda taddot mgo ponguu to Judio, ayas pe-en sikandan id langot woy kopi-i ran nod imotayan iddos mgo apostoles. 34 Piru duwon sokkad no Pariseo no tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises woy mowwet kos kod-ontong kandin to langun no minuvu. Iddos ngaran din, si Gamaliel. Mid lohinat sikandin woy id suhu to mgo minuvu nod polegguangon pa tahad iddos mgo apostoles. 35 To nokoleggua ron sikandan, mid ikahi si Gamaliel to, “Mgo duma ku no koubbaran ni Israel, ayyad-ayyad kow tod puungan dow taddon mgo minuvu. 36 Su dangan, duwon sokkad no minuvu nid ngoranan ki Teudas no mid pokita woy id pokilaa nod bontuhon kun sikandin no minuvu, woy duwon mgo oppat no gatus no minuvu no sakup din. Piru to id imotayan don sikandin, iddos langun taddot mgo minuvu rin, nokodsuwoysuwoy woy dos pinuungan din, nowora. 37 Woy riyot timpu no id suhu to gubernador no id polista kos mgo minuvu, id loppow si Judas no toho Galilea. Duwon mo-uraan minuvu no nopiyod din, piru id imotayan dad sikandin, woy nokodsuwoysuwoy rad en mandad iddos mgo minuvu rin. 38 De-en ko-ungkay, ini kos od osengon ku koniyu. Yo row monnuwa iddon mgo minuvu woy podtohona row ron sikandan, oyya su otik iddos pinuungan dan, puhawang da to minuvu, konna en idda od pokoponayun. 39 Piru ko iddos pinuungan dan, puhawang to Monama, dii kow en od pokoposoro kandan. Konna ra idda, od pokosupak kow pe-en to Monama.” 40 De-en to norinog taddot mgo ponguu to Judio iddos id ikahi ni Gamaliel, id dumoruma sikandan. Na, id po-umow ran iddos mgo apostoles woy id polompossan. Nopongnga, id diiyan dan don sikandan nod nonaw moka-atag ki Disas, idda pa id sovukan. 41 Na, id leggua iddos mgo apostoles no duwon dakkoon kahaan, su riyot kod-ontong to Monama, od pokogaha ran nod ti-is to kodpo-ilow pomon to ngaran ni Disas. 42 Na, ipat allow riyot templo woy riyon mandad to mgo baoy ran, id ponayun sikandan nid nonaw woy id ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas no sikandin en iddos Mesiyas.
<- PINUUNGAN 4PINUUNGAN 6 ->- a Diyot botasanon to mgo Judio, ini en kos kodsilut dan taddot minuvu nod puung to dakkoon saa. Od ponlumbahon dan sikandin to mgo batu taman tod patoy.