1 Bʉcʉ ocana sʉoriti quenaro ĩnare Cristo ĩ yiroti gayere masisʉoyijarã masa. Ñarocõti ĩ queno yiroti masi jeobisijarã ĩna maji. Bʉcʉ oca cʉdirã co rodo rʉyabeto waibʉcʉrã sĩacõri Diore soe ĩsisotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Yʉ tija, seti ma ĩnare”, yibisijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ ocare mani tʉo sʉyabojaja Dios tʉ ejamena yirãji mani. 2 Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija bero ĩna ñeñaro yirisere ĩ coe jeoja, mʉcana waibʉcʉrã soe ĩsibitiboana ĩna. “Waja yi tĩomʉ yʉ. Yʉre seti ma ĩja”, yiboana. 3 Ito bajiro meje bajiyija. Co rodo rʉyabeto Diore waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa bʉjayijarã ĩna. 4 Ta wecʉ rí, cabra rí, masa ĩna ñeñaro yirisere coeroti meje ñaroja.
5 Ito bajiri adi sitajʉ wadigʉ, ado bajiro yiyijʉ Cristo Diore:
11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja. 12 Cristoama cojiti mani ñeñaro yirisere waja yi tĩorocʉ manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja yi tĩocõri ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ ĩja. 13 Itojʉ ñacõri ĩ wajanare rẽtocũroca Dios ĩ yitoni bocatigʉ yiguĩji maji. 14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani. 15 “Riti bajia iti oca”, mani yi masitoni, ado bajiro gotiñi Espíritu Santo:
26 Dios ocare masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyaja ñe waja yi remore manoja. Waja yicãñi Cristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, tʉdi waja yibiquĩji ĩ ĩja. 27 Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, guijorise riti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ wajanare ruyuriorijʉjʉ manire cõagʉ̃ yiguĩji Dios. 28 Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere sĩgʉ̃ ĩ cʉdibeja ado bajiro bajiyijʉ. Jʉ̃arã, ʉdiarã, “Riti cʉdibeami ĩ”, ĩre yi coderã ñaja, jabeto ĩre ti mairã mejeti ĩre sĩacõyijarã ĩna. 29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. 30 Ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ña masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ. Ito yicõri yʉti ña ĩna tõbʉjaroca yirocʉ”, yiñi Dios. Itire masia mani. Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Dios ñami ĩ ñarãre ĩna ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ”, yi gotia Dios oca. 31 Ñeñaro yirãre ñiacõri Dios catitĩñagʉ̃ ĩ waja senija, bʉto guijorise ñaroja.
32 Ito bajiri, “Ĩre jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Jesucristo oca tʉocõri ĩre mʉa boca ãmicato bajiroti ĩre riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare tudiñi gãjerã. Mʉa tõbʉjaroca ĩna mʉare yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisija mʉa. 33 Mʉa coriarãre masa bʉsi tudiñi. Ito yicõri mʉa coriarãre masa ĩna tiro riojo ñeñaro yiñi ĩna. Mʉa baba mesare ñeñaro ĩna yija ticõri, ĩna rãca tõbʉjayija mʉa cʉni. 34 Mʉa baba mesare ĩna tubiaja ĩnare tʉo maiyija mʉa. Mʉa ya gajeonire ĩna ẽmabojaja cʉni bʉto bojori bʉjabisija mʉa. “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ jogabitire boca ãmirã yirãji mani. Ĩna manire ẽmarise rẽtoro quenarise bʉjarã yirãji mani”, yi wanʉre rãca tʉoĩayija mʉa. 35 Ito bajiro ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Oca sẽoro wanʉre rãca bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, iti waja queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare. 36 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, ʉsiriobeja mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩ gotiado bajiroti mʉare ĩ ĩsiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. 37 Yoari goroama bocati yimenaji mʉa. Ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: