1 Apie tą laiką Romos imperatorius Cezaris Augustas paskelbė privalomą visos tautos gyventojų surašymą. 2 Šis surašymas vyko, kai Siriją valdė Kvirinas. 3 Visi privalėjo registruotis savo protėvių namuose. 4 Kadangi Juozapas buvo iš karališkos giminės, jam reikėjo vykti į Betliejaus miestą Judėjoje, į senuosius karaliaus Dovydo namus. Jis keliavo iš Galilėjos kaimelio Nazareto. 5 Jis pasiėmė drauge savo sužadėtinę Mariją, kuri buvo nėščia. 6 Ten ir atėjo metas gimdyti; 7 Marija pagimdė pirmagimį Sūnų, suvystė ir paguldė ėdžiose, kadangi jiems miestelio užeigose neatsirado vietos.

8 Tą naktį keletas piemenų laukuose ganė avis. 9 Staiga tarp jų pasirodė angelas ir aplinkui viskas nušvito dangaus šviesa. Piemenys labai išsigando, 10 bet angelas juos nuramino. „Nebijokite! – tarė jis. – Aš skelbiu jums pačią linksmiausią naujieną, kuri skirta kiekvienam žmogui! 11 Šią naktį Betliejuje gimė Išgelbėtojas – Viešpats ir Mesijas! 12 Kaip jūs atpažinsite Jį? Jūs rasite Kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose!“ 13 Tuojau pasirodė daugybė kitų angelų – dangiškoji kariuomenė, kuri garbino Dievą giedodama: 14 „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“

15 Kai šis didžiulis būrys angelų grįžo į dangų, piemenys sakė vieni kitiems: „Eime į Betliejų! Ten pamatysime šį nuostabų dalyką, apie kurį mums Viešpats yra paskelbęs.“ 16 Jie nuskubėjo į kaimą pas Mariją ir Juozapą. Ėdžiose gulėjo Kūdikis. 17 Piemenys pasakojo visiems, ką angelas buvo sakęs jiems apie Vaikelį. 18 Visi, kurie girdėjo piemenų pasakojimą, labai stebėjosi. 19 Marija saugojo šituos dalykus širdyje ir dažnai juos apmąstydavo. 20 Piemenys grįžo į laukus prie savo bandų, dėkodami Dievui už angelų apsilankymą ir už tai, kad pamatė Vaikelį, kaip angelas jiems buvo sakęs.

21 Po aštuonių dienų, apipjaustymo ceremonijos metu, berniukas buvo pavadintas Jėzumi. Šį vardą angelas davė dar Kūdikiui nesant įsčiose.

22 Kai atėjo Marijos aukos šventykloje laikas, po vaiko gimimo, kaip reikalavo Mozės įstatymai, tėvai nunešė Jį Jeruzalėn aukoti Dievui, 23 nes tame įstatyme Viešpaties pasakyta: „Kiekvienas moters pirmagimis berniukas turi būti pašvęstas Viešpačiui.“ 24 Ta pačia proga Jėzaus tėvai atnašavo „porą balandžių burkuolių arba du jauniklius karvelius“, kaip buvo reikalaujama įstatyme.

25 Tą dieną šventykloje buvo Jeruzalės gyventojas, vardu Simeonas. Tai buvo geras ir dievobaimingas žmogus, kupinas Šventosios Dvasios ir nuolat laukiantis Mesijo pasirodymo. 26 Šventoji Dvasia jam buvo apreiškusi, kad jis nemirs, kol pamatys Jį – Dievo pateptąjį Karalių. 27 Šventoji Dvasia paskatino jį nueiti į šventyklą. Tą dieną, kai Marija su Juozapu atnešė Jėzų, 28 Simeonas buvo ten ir, paėmęs Vaikelį į savo rankas, šlovino Dievą:

41-42 Kai Jėzui sukako dvylika metų, Jis lydėjo tėvus į Jeruzalę, į tradicinę Velykų šventę, kurioje jie kasmet lankydavosi. 43 Pasibaigus iškilmėms, visi keliavo namo į Nazaretą, bet Jėzus pasiliko Jeruzalėje. Pirmą dieną tėvai Jo nepasigedo, 44 nes manė, kad Jis esąs tarp keliaujančiųjų. Kai Jėzus nepasirodė kitą vakarą, jie puolė Jo ieškoti tarp giminių ir draugų. 45 Negalėdami rasti, jie grįžo į Jeruzalę.

46 Po trijų dienų jie pagaliau surado Jėzų šventykloje. Su įstatymo mokytojais Jis kalbėjosi apie sudėtingus dalykus, 47 stebindamas visus išmanymu ir Savo atsakymais. 48 Tėvai nežinojo, ką galvoti. „Sūnau! – priekaištavo mama. – Kodėl Tu taip pasielgei? Mes nepaprastai išsigandome, Tavęs visur ieškodami.“ 49 „Kam jums reikėjo Manęs ieškoti? Ar jūs nesuprantate, kad Man reikia būti čia, šventykloje, Mano Tėvo namuose?“ 50 Bet jie nesuvokė, apie ką Jis kalba.

51 Tada Jis grįžo su tėvais į Nazaretą ir buvo klusnus. O Jo motina dėjosi visa tai į širdį. 52 Su metais Jėzus darėsi išmintingesnis ir buvo mylimas Dievo bei žmonių.

<- LUKE 1LUKE 3 ->