1 Primink jiems [a]elgtis pavaldžiai vyresnybėms bei valdžioms, paklusti valdantiems, būti pasiruošusiais kiekvienam geram darbui, 2 nieko nešmeižti, būti nevaidingi, maloningi, rodydami visokį [b]romumą visiems žmonėms. 3 Nes ir mes patys kitados buvome [c]neišmanūs, neklusnūs, suklaidinti, vergavome įvairiems geiduliams bei malonumams, praleidome gyvenimą [d]nelabume ir pavyde, nekenčiami ir nekenčiantys vieni kitų. 4 Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Išgelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms, 5 jis [e]nesiremdamas teisumo darbais, kuriuos mes buvome padarę, bet pagal savo gailestingumą išgelbėjo mus atgimdymo nuplovimu ir Šventosios Dvasios atliktu atnaujinimu, 6 kurios jis gausiai išliejo ant mūsų per Jėzų Kristų, mūsų Išgelbėtoją, 7 kad, būdami [f]išteisinti jo malone, [g]taptume paveldėtojais atitinkamai su [h]užtikrinta viltimi, kurią teikia amžinas gyvenimas.

8 [i]Tas pasakymas yra patikimas, ir [j]pareiškiu valią, kad tu atkakliai tvirtintum šiuos dalykus, kad tie, kurie pasitikėjo Dievu, rūpintųsi ‡„pirmauti gerų darbų srityje“ – Arba „atsidėti geriems darbams“.pirmauti gerų darbų srityje. Šie dalykai yra geri ir naudingi žmonėms.

9 Bet venk kvailų [l]ginčų ir [m]giminystės eilių, ir nesutarimų, ir kivirčų dėl įstatymo, nes jie yra nenaudingi ir tušti. 10 Po pirmo ir antro [n]paraginančio įspėjimo, [o]šalinkis [p]eretiško žmogaus, 11 žinodamas, kad toks yra [q]nukrypęs ir nusideda, būdamas pats savęs nuteistas.

12 Kai nusiųsiu pas tave Artemą arba Tichiką, uoliai stenkis atvykti pas mane į Nikopolį, nes esu nusprendęs ten žiemoti. 13 Įstatymininką Zeną ir Apolą, gerai aprūpinęs, išlydėk į kelionę, kad nieko jiems netrūktų. 14 Ir mūsiškiai tesimoko †„pirmauti gerų darbų srityje“ – Arba „atsidėti geriems darbams“.pirmauti gerų darbų srityje, būtinoms reikmėms patenkinti, idant nebūtų bevaisiai.

15 Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus [s]tikėjime.