5
Taika su Dievu ir džiaugsmas dėl išteisinimo
1 Taigi, būdami [a]išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, 2 per kurį tikėjimu turime ir [b]įėjimą į šią malonę, kurioje stovime, ir [c]giriamės Dievo šlovės užtikrinta viltimi. 3 Ir ne vien tuo, bet mes taip pat giriamės prispaudimais, žinodami, kad prispaudimas sukelia ištvermę, 4 ištvermė – išbandymus išlaikiusį būdą, išbandymus išlaikęs būdas – užtikrintą viltį. 5 O užtikrinta viltis nesugėdina, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per mums duotą Šventąją Dvasią.
Kristaus pasiaukojimas dėl meilės nusidėjėliams
6 Nes, mums dar tebesant bejėgiams, Kristus [d]kaip tik laiku mirė už bedievius. 7 Nes vargu ar kas mirtų už *„teisų žmogų“ – Gal „teisuolį“, nes atrodo, kad pabrėžiamas skirtumas tarp „teisaus žmogaus“ ir „gero žmogaus“.teisų žmogų; nors už gerą žmogų galbūt kas ir išdrįstų numirti. 8 Bet Dievas [f]rodo savo meilę mums tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. 9 Taigi daug labiau, mes – [g]dabar [h]išteisinti jo krauju, – būsime per jį išgelbėti nuo rūstybės. 10 Nes [i]jeigu, būdami priešai, buvome sutaikinti su Dievu jo Sūnaus mirtimi, tai daug labiau, būdami sutaikinti, būsime išgelbėti [j]jo [k]gyvenimu. 11 Ir ne vien tai, bet mes taip pat giriamės Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį mes [l]dabar gavome [m]sutaikinimą.
Adomo ir Kristaus skirtingi poveikiai žmonėms
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, ir per nuodėmę mirtis, ir [n]tokiu būdu mirtis perėjo į visus žmones, kadangi visi nusidėjo – 13 nes iki įstatymo nuodėmė buvo pasaulyje, bet nuodėmė nepriskaitoma, kai nėra įstatymo. 14 Vis dėlto mirtis viešpatavo nuo Adomo iki Mozės net tiems, kurie nenusidėjo nusižengimu, panašiu į Adomo, kuris yra [o]pirmavaizdis to, kuris turėjo ateiti. 15 Bet ir maloninga dovana šitaip nepanaši į nusižengimą: nes jei vieno nusižengimu daugelis mirė, tai daug labiau Dievo malonė, tai yra dovana malonėje, suteikta vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, apstėjo daugeliui. 16 Ir ne taip, kaip įvyko per vieną nusidėjusį, yra su dovana, nes iš tikrųjų teismas iš vieno nusižengimo atvedė į nuteisimą, bet maloninga dovana iš daugelio nusižengimų – į išteisinimą. 17 Nes jei per vieno nusižengimą mirtis viešpatavo per vieną, tai daug labiau tie, kurie priima malonės ir teisumo dovanos apstumą, viešpataus gyvenime per vieną, Jėzų Kristų. 18 [p]Išvada tokia: kaip per vieno nusižengimą visiems žmonėms atsirado nuteisimas, taip per [q]vieno teisumą visiems žmonėms atsirado [r]išteisinimas, kad gyventų. 19 Nes kaip per vieno žmogaus neklusnumą daugelis buvo paskirti nusidėjėliais, taip per vieno klusnumą daugelis bus paskirti teisiais. 20 O įstatymas įsiterpė, kad nusižengimas padidėtų. Bet kur nuodėmė padidėjo, malonė dar labiau didžiai apstėjo, 21 kad kaip nuodėmė viešpatavo [s]sukeldama mirtį, taip malonė viešpatautų per teisumą į amžiną gyvenimą per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
<- Romiečiams 4Romiečiams 6 ->
Romiečiams
a
-
„išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.
- b „įėjimą“ – Gr. žodis προσαγωγή (prosagogė) vartojamas ir Ef 2:18, 3:12. Tikėdami Jėzumi, esame garbingai pristatyti Tėvui, kuris dėl savo Sūnaus leidžia mums patirti savo malonę.
- c „giriamės“ – Arba „džiūgaujame“.
- d „kaip tik laiku“ – Arba „skirtu laiku“, „tinkamu laiku“.
- e „teisų žmogų“ – Gal „teisuolį“, nes atrodo, kad pabrėžiamas skirtumas tarp „teisaus žmogaus“ ir „gero žmogaus“.
- f „rodo“ – Arba „pristato“, t. y. rodo, kad reikėtų priimti Jo meilę.
- g „dabar“ – Arba „jau“.
- h „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.
- i „jeigu“ – Arba „kadangi“.
- j „jo gyvenimu“ – Arba „jo gyvybėje“, „jo gyvastyje“, „jo gyvenime“; t. y. būdami Jame, kuris yra Gyvybė, kuris prisikėlė, kurio nebegali liesti mirtis.
- k „gyvenimu“ – Arba „gyvybe“, „gyvastimi“.
- l „dabar“ – Arba „jau“.
- m „sutaikinimą“ – Arba „galutinį atpirkimą“.
- n „tokiu būdu“ – Arba „taip“.
- o „pirmavaizdis“ – Arba „pavyzdys“.
- p „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.
- q „vieno teisumą“ – Arba „vieną teisumą“, „vieną teisų nuosprendį“. Tas pats gr. žodis δικαίωμα (dikaíōma) yra vartojamas Rom 5:16. Jis dažniausiai nusako nuosprendį ar nutarimą, kuriuo teismo išvada skelbiama, pareiškiama, konstatuojama, nors turi kitą reikšmę Hbr. 9:1, 10. Kai kurie teigia, kad čia žodis δικαίωμα (dikaíōma) reiškia „teisių veiksmą“, bet tai yra ginčytina. Čia arba kalbama apie Jėzaus teisumą, kuris įskaitomas tiems, kurie tiki Juo, arba kalbama apie Dievo Tėvo nuosprendį, kad Jėzaus auka vietoj nusidėjėlių tenkino teisingumo reikalavimus.
- r „išteisinimas, kad gyventų“ – T. „gyvenimo / gyvybės išteisinimas“, t. y. išteisinimą, kuris reikalingas, kad žmogus turėtų gyvenimą. Žodis „išteisinimas“ čia yra nutarimas (paskelbimas), kad žmogus nepakaltinamas dėl įstatymo pažeidimų remiantis tuo, kad kitas (Jėzus) atliko bausmę už jo pažeidimus ir Jo teisumas yra įskaitytas tam žmogui.
- s „sukeldama mirtį“ – gr. gramatinė sandara tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą vietininku, t. y. „mirtyje“; galimos kitos reikšmės: „esant mirčiai“, „mirties valdžioje / srityje“ (žr. 5:14, 17), „kartu su mirtimi, kuri yra jos, t. y. nuodėmės, pasekmė“, „mirtimi“ (mirčiai esant nuodėmės viešpatavimo priemonei).