1 [a]Taigi, ką sakysime, kad mūsų tėvas Abraomas [b]įgijo [c]pagal kūną?! 2 Nes jeigu Abraomas buvo [d]išteisintas [e]darbais, jis turi kuo pasigirti – tik ne prieš Dievą. 3 Nes ką gi sako šventraštis? [f]Abraomas pasitikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta kaip teisumas. 4 O tam, kuris dirba, atlygis įskaitomas remiantis ne malone, bet remiantis įsiskolinimu. 5 Tačiau tam, kuris nedirba, bet tiki tuo, kuris [g]išteisina bedievį, jo tikėjimas yra įskaitomas kaip teisumas. 6 Lygiai kaip ir Dovydas pareiškia palaiminimą žmogaus, kuriam Dievas įskaito teisumą, žmogaus darbams esant nesusijusiems: 7 [h]Palaiminti tie, kurių įstatymo pažeidimai atleisti ir kurių nuodėmės uždengtos. 8 [i]Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats niekaip neįskaitys [j]nuodėmės. 9 Ar tad šitas palaiminimas pareiškiamas tik [k]apipjaustytojo atžvilgiu, ar taip pat [l]neapipjaustytojo atžvilgiu? Nes mes sakome, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas kaip teisumas. 10 Tad kokiomis aplinkybėmis jis buvo įskaitytas? Ar jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Jam nesant apipjaustytam, bet esant neapipjaustytam. 11 Ir jis gavo apipjaustymo ženklą, tikėjimo teisumo antspaudą, kurį tikėjimą jis turėjo būdamas neapipjaustytas, kad jis būtų tėvas visų, kurie, nors neapipjaustyti, tiki, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas, 12 ir [m]apipjaustytųjų tėvas – tiems, kurie ne tik [n]apipjaustyti, bet ir vaikščioja padoriai pėdomis ‡„mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas“ t. „mūsų tėvo Abraomo, esančio neapipjaustyme, tikėjimo“.mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. 13 [p]Štai kodėl: ne per įstatymą atiteko Abraomui arba jo sėklai pažadas, kad jis bus pasaulio paveldėtojas, bet per *„tikėjimo teisumą“ t. y. „tikėjimo pagrindu Dievo suteiktą teisumą“.tikėjimo teisumą. 14 Nes jei paveldėtojai tie, kurie yra iš [r]įstatymo, tai tikėjimas yra padarytas [s]tuščiu, ir pažadas paverstas niekais, 15 kadangi [t]įstatymas sukelia rūstybę, nes kur nėra įstatymo, ten nėra nusižengimo. 16 Dėl tos priežasties *„paveldėjimas yra iš tikėjimo“ – Arba „paveldėjimas remiasi tikėjimu“, „paveldėjimas yra dėl tikėjimo“.paveldėjimas yra iš tikėjimo, idant atitiktų malonę, kad pažadas būtų [v]garantuotas ištisai sėklai, ne tik tai, kuri [w]iš įstatymo, bet ir tai, kuri iš tikėjimo Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas 17 (kaip yra parašyta: [x]Aš [y]padariau tave daugelio tautų tėvu); jis yra mūsų visų tėvas akivaizdoje Dievo, kuriuo pasitikėjo, kuris [z]suteikia gyvybę mirusiesiems ir [aa]vadina tuos dalykus, kurių nėra, tarsi jie jau būtų. 18 Priešingai vilčiai [bb]jis tikėjo su [cc]viltimi tam, kad taptų daugelio tautų tėvu, anot to, kas buvo pasakyta: [dd]Tokia bus tavo sėkla. 19 Ir tikėjimo atžvilgiu nebūdamas silpnas, jis nekreipė rimto dėmesio į savo jau apmirusį kūną – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčių numirimą, 20 taip pat jis [ee]neabejojo Dievo pažadu per netikėjimą, bet per tikėjimą buvo stiprinamas, duodamas Dievui šlovę 21 ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog ką jis yra pažadėjęs, jis pajėgia ir įvykdyti. 22 Dėl to tai jam ir buvo įskaityta kaip teisumas. 23 Tačiau buvo parašyta ne vien jo naudai, kad buvo jam įskaityta, 24 bet ir mūsų naudai, kuriems numatyta įskaityti – pasitikintiems tuo, kuris prikėlė iš numirusiųjų Jėzų, mūsų Viešpatį, 25 kuris buvo atiduotas dėl mūsų nusižengimų ir buvo prikeltas dėl mūsų [ff]išteisinimo.