1 Ir [a]soste Sėdinčiojo dešinėje rankoje pamačiau [b]knygą, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais. 2 Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas yra vertas [c]atverti [d]tą knygą ir atplėšti jos antspaudus?“ 3 [e]Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme, negalėjo atverti [f]tos knygos nei į ją pažiūrėti. 4 Ir [g]aš pats smarkiai [h]pravirkau, kad nebuvo rasta nė vieno verto atverti ir skaityti [i]tą knygą nei į ją pažiūrėti. 5 Ir vienas iš vyresniųjų man *tarė: [j]„Neverk! Štai nugalėjo Liūtas iš Judo genties, Dovydo Šaknis, kad atvertų knygą ir atplėštų septynis jos antspaudus.“

6 Ir pažiūrėjau, ir štai ‡„sosto erdvės “ – Žr. Apr 4:6 išnašą.sosto erdvės bei keturių gyvų padarų viduryje ir vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarsi buvęs nužudytas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, išsiųstos į visą žemę. 7 Ir jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės rankos. 8 Ir kai jis paėmė knygą, keturi gyvi padarai bei dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas iš jų turėdamas [l]arfas ir auksinius dubenis, pilnus kvapų, kurie yra šventųjų maldos.

9 Ir jie giedojo naują giesmę, sakydami: „Vertas esi imti knygą ir [m]atplėšti jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir savo krauju išpirkai mus Dievui iš kiekvienos genties ir kalbos, ir tautos, ir giminės, 10 ir mūsų [n]Dievui padarei mus karaliais ir kunigais, ir mes karaliausime žemėje.“

11 Tada pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą ir gyvus padarus ir vyresniuosius; o jų skaičius buvo [o]miriadų miriadai, ir tūkstančių tūkstančiai, 12 skardžiu balsu sakantys: „Vertas yra Avinėlis, kuris buvo nužudytas, priimti galybę ir [p]turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą!“ 13 Ir girdėjau kiekvieną kūrinį, kuris yra danguje ir žemėje, ir po žeme, taip pat tuos, kurie yra viršum jūros, ir visus, esančius juose, sakant: „Sėdinčiajam soste bei Avinėliui palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir galybė per amžių amžius!“ 14 Ir keturi gyvi padarai tarė: „Amen“ – o dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė ir garbino Gyvąjį per amžių amžius.

<- Apreiškimas 4Apreiškimas 6 ->