1 [a] Po tų dalykų aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje! Ir pirmasis balsas, kurį išgirdau, buvo tarsi trimito, kalbančio su manimi, [b]kuris tarė: „Ateik aukštyn į čia, ir aš tau parodysiu tuos dalykus, kurie turi įvykti [c]po šių dalykų.“ 2 Ir tuoj pat aš buvau §„Dvasioje“ – Arba „dvasioje“, „Dvasios paveiktas “, „Dvasios įtakoje “, „Dvasios valdomas “. Žr. Apr 1:10 išnašą.Dvasioje, ir štai danguje stovėjo sostas, o [e]soste – Sėdintysis. 3 O iš išvaizdos Sėdintysis buvo panašus į †„jaspio akmenį – taip pat į sardžių“ – Jaspis – gr. ἴασπις (íaspis) – yra juvelyrinis akmuo, dažniausiai raudonos, geltonos ar kitų margų spalvų, ir kurį galima svidinti taip, kad nepaprastai blizga. Greičiausiai Sėdinčiojo (turbūt Jo aprangos) spalva priminė Jonui raudonos spalvos jaspio akmenį, nes tai karališkoji spalva ir kitas Jono paminėtas akmuo irgi būna raudonos spalvos. Sardius – gr. σάρδινος (sárdinos) – yra tamsios raudonos ar oranžinės spalvos juvelyrinis akmuo.jaspio akmenį – taip pat į sardžių, – ir aplink sostą buvo vaivorykštė, iš išvaizdos panaši į [g]smaragdą. 4 O aplink sostą buvo dvidešimt keturi sostai, ir [h]tuose sostuose mačiau sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius, apsivilkusius baltais drabužiais, ir jie ant savo galvų turėjo aukso vainikus. 5 Ir iš [i]to sosto išėjo žaibai ir griaustiniai ir [j]dundesiai, o priešais sostą buvo septyni [k]atviros ugnies žibintai, kurie yra septynios Dievo Dvasios. 6 Ir priešais sostą buvo stiklo jūra, panaši į krištolą, o [l]sosto erdvės viduryje ir aplink sostą buvo keturi [m]gyvi padarai, pilni akių iš priekio ir iš užpakalio. 7 Ir pirmasis gyvas padaras buvo panašus į liūtą, ir antrasis gyvas padaras panašus į veršį, ir trečiasis gyvas padaras [n]turėjo veidą ‡„kaip kad turi žmogus“ – Čia PT skiriasi nuo KT. PT yra žodis ἄνθρωπος (anthrōpos), kuris vardininko linksnio („žmogus“), o KT yra žodis ἄνθρωπου (anthrōpou), kuris kilmininko linksnio („žmogaus“).kaip kad turi žmogus, ir ketvirtasis gyvas padaras buvo panašus į skrendantį erelį.

8 Ir keturi gyvi padarai – [p]kiekvienas atskirai – turėjo po šešis sparnus; padarai buvo [q]pilni akių aplinkui ir viduje, taip pat dieną ir naktį [r]neturi poilsio, sakydami: „Šventas, šventas, šventas Viešpats Dievas Visavaldis, kuris buvo, ir kuris yra, ir kuris ateina.“ 9 Ir kada tik [s]tie gyvi padarai suteikia šlovę ir pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius, 10 dvidešimt keturi vyresnieji parpuola prieš Sėdintįjį soste ir garbina Gyvąjį per amžių amžius, ir meta savo vainikus prieš sostą, sakydami: 11 „Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę ir pagarbą ir galybę, nes tu [t]visatą sukūrei, ir dėl tavo valios [u]ji yra ir buvo sukurta.“

<- Apreiškimas 3Apreiškimas 5 ->