1 Ir mačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir nebėra jūros. 2 Ir aš, Jonas, mačiau šventąjį miestą, naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, paruoštą kaip nuotaką, papuoštą savo [a]vyrui. 3 Ir girdėjau didį balsą iš dangaus, sakantį: „Štai Dievo padangtė yra [b]prie žmonių, ir jis [c]apsigyvens pas juos, ir jie bus jo [d]tautos, ir pats Dievas bus su jais, – bus jų Dievas. 4 Ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir daugiau nebebus mirties, nei gedėjimo, nei raudojimo, nei skausmo nebebus daugiau, nes [e]tai, kas buvo pirmiau, praėjo.“ 5 Ir Sėdintysis soste tarė: „Štai [f]visas visatos dalis darau naujas.“ Ir jis pasakė man: „Rašyk, nes šie žodžiai yra [g]teisingi ir patikimi.“ 6 Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvybės vandens šaltinio. 7 Kas nugali, tas viską paveldės, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus. 8 Bet bailiams ir netikintiems, ir pasidariusiems bjaurėtinais, ir žmogžudžiams, ir paleistuviams, ir [h]burtininkams, ir stabmeldžiams, ir visiems melagiams *„bus skirta dalis“ – T. „jų dalis“.bus skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis.“ 27 Ir jokiu būdu į jį neįeis niekas, kas suteršia, nei kas vykdo bjaurastį ar melą, bet tik tie, kurie yra įrašyti Avinėlio [j]Gyvenimo knygoje.