90
1 Dievo vyro Mozės malda.
Viešpatie, tu [a]esi mūsų [b]buveinė per kartų kartas. 2 Prieš gimstant kalnams ir prieš tau gimdant žemę bei pasaulį, nuo amžinybės iki amžinybės tu esi Dievas. 8 Tu statei mūsų [c]neteisybes prieš save, savo veido šviesoje mūsų slaptas nuodėmes. 9 Nes visos mūsų dienos praslenka tau rūstaujant; mes [d]eikvojame savo metus kaip atodūsį. 12 Taigi pamokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad [e]priartintume savo širdis prie išminties. 16 Tebūna matoma tavo tarnams tavo veikla ir jų vaikams tavo [f]šlovė! 17 Ir tegul VIEŠPATIES, mūsų Dievo, [g]pasigėrėjimas būna ant mūsų; ir mūsų labui [h]padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą; taip, padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą.
<- Psalmynas 89Psalmynas 91 ->
Psalmynas
a
-
„esi“ – Arba „buvai ir tebesi“.
- b „buveinė“ – Gal „gyvenamoji vieta“, „gyvavimo erdvė“, „erdvė gyvenimui“; gyvenimas užtikrintas esant pas Dievą.
- c „neteisybes“ – Arba „kaltes“, „nedorybes“, „blogadarybes“, „kaltės vertus veiksmus“, „blogus veiksmus“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos.
- d „eikvojame“ – Arba „baigiame“, „praleidžiame“.
- e „priartintume“ – Arba „atvestume“.
- f šlovė„“ – Arba „didybė“.
- g „pasigėrėjimas“ – Arba „grožybė“, „labai palankus nusiteikimas“.
- h „padaryk nepajudinamą“ – Arba „įtvirtink“.