73
1 Asafo psalmė.
Tikrai Dievas geras Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra! 2 O mano atvejis buvo toksai: mano kojos vos [a]nepaslydo, mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti, 3 nes pavydėjau pagyrūnams, mačiau, [b]kaip gerai sekasi nedorėliams. 7 Nuo riebalų išsiverčia jų akys, [c]jie turi daugiau, negu geidžia širdis. 24 Tu vesi mane savo nutarimu ir paskui priimsi mane į šlovę. 25 Be tavęs, kas man danguje? Ir [d]žemėje man nėra ko gėrėtis be tavęs. 26 Mano kūnas ir mano širdis sunyksta, bet Dievas yra mano širdies [e]stiprybė ir mano dalis per amžius. 27 Nes štai tie, kurie yra toli nuo tavęs, pražus; tu [f]išrausi su šaknimis visus, kurie nueina nuo tavęs paleistuvaudami. 28 O dėl manęs – man gera būti arti Dievo; aš bėgau prieglaudon pas Viešpatį JEHOVĄ, kad paskelbčiau visus tavo darbus.
<- Psalmynas 72Psalmynas 74 ->
Psalmynas
a
-
„nepaslydo“ – Arba „nejudėjo toli viena nuo kitos“.
- b „kaip gerai sekasi nedorėliams“ – Hbr. „nedorėlių sėkmę / gerovę“.
- c „jie turi daugiau, negu geidžia širdis“ – Arba „Jie peržengia širdies įsivaizdavimus“, „prasimanymai pereina per jų širdis“.
- d „žemėje man nėra ko gėrėtis be tavęs“ – Arba „žemėje nieko nenoriu išskyrus tave“.
- e „stiprybė“ – Arba „prieglauda“; hbr. „uola“.
- f „išrausi“ – Hbr. perfektyvas („išrovei / esi išrovęs su šaknimis“) čia vartojamas nusakant ateitį („pranašystės perfektyvas“.) Hbr. žodis צָמַת (tsâmath) gali būti išverstas „padaryti galą“, „naikinti“.