7
VIEŠPATIE, mano Dieve, bėgu prieglaudon pas tave! Išgelbėk mane nuo visų [c]mano persekiotojų ir išvaduok mane, 2 kad [d]toks nesuplėšytų mano sielos į gabalus kaip liūtas, kuris sudrasko, kai nėra kam išvaduoti. 3 O VIEŠPATIE, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei mano rankose yra [e]neteisybė, 4 jei atsilyginau blogu tam, kuris laikėsi taikos su manimi (juk išvadavau tą, kuris be priežasties yra mano priešas), 5 tai priešas [f]tepersekioja mano sielą ir ją [g]tepagauna; taip, tesutrypia į žemę mano gyvybę ir tepaguldo mano garbę [h]į dulkes!
Sela.
6 Kelkis, o VIEŠPATIE, [i]rūstaudamas! Pakilk prieš mano priešų įtūžį ir mano labui pabusk teismui, kurį įsakei! 7 Taip žmonių [j]susirinkimas apsups tave; todėl dėl jų sugrįžk į aukštybes. 8 VIEŠPATS teis tautas. Paskelbk kaltinimo nepagrįstumo nuosprendį apie mane, o VIEŠPATIE, pagal mano teisumą ir pagal ‡„mano vientisumo dorybę, esančią manyje“ – Arba „ant manęs esančią mano vientisumo dorybę“ arba „mano vientisumo dorybę, o Iškilusis“.mano vientisumo dorybę, esančią manyje. 9 Prašau nedorėlių blogiui padaryti galą! Bet teisųjį sutvirtink! Nes ištiria širdis ir [l]giliausias žmogaus dalis būtent teisusis Dievas. 10 Mano skydas yra [m]pas Dievą, kuris išgelbsti tiesiaširdžius. 11 Dievas †„yra tiesus teisėjas“ – Arba „Dievas teisia teisiuosius“.yra teisus teisėjas, ir toks Dievas, kuris kasdien pyksta ant nedorėlių. 12 Jei žmogus [o]neatsigręžia, §„VIEŠPATS“ – T. „jis“.VIEŠPATS galanda savo kalaviją, jis yra išlenkęs savo lanką ir jį paruošęs. 13 Be to, jis tokiam yra paruošęs mirtinus ginklus, [q]savo strėles yra padaręs degančias. 14 Štai toks patiria gimdymo skausmus nedorybei įvykdyti; jis gi tapo nėščias žalingumu ir pagimdo melą. 15 Jis padarė duobę ir ją iškasė ir pats įkrito į griovį, kurį padarė. 16 Jo žalingumas sugrįš jam ant galvos, ir jo smurtas nusileis jam ant [r]pakaušio. 17 Aš girsiu VIEŠPATĮ deramai pagal Jo teisumą ir giedosiu gyrių VIEŠPATIES, Aukščiausiojo, vardui.
<- Psalmynas 6Psalmynas 8 ->
Psalmynas
a
-
„šigajonas“ – Gal „nevienodos giesmės“, „įvairios melodijos“. Hbr. žodis vartojamas tik čia ir Hab 3:1, kur pasitaiko dgs. forma.
- b „žodžių“ – Arba „reikalų“, „pranešimų“, „veiklos“ (hbr. dgs.), „ketinimų“.
- c mano persekiotojų„“ – Arba „tų, kurie mane vejasi“.
- d „toks“ – Arba „jis“, „kas“; nurodo į Kušą ir bet kokį kitą Dovydo priešą, kuris elgiasi, kaip Kušas.
- e „neteisybė“ – T. y. tai, kas gauta neteisybės būdu.
- f tepersekioja„“ – Arba „tesiveja“.
- g „tepagauna“ – Arba „tenutveria“.
- h „į dulkes“ – T. „dulkėse“.
- i „rūstaudamas“ – T. „savo rūstybėje“.
- j „susirinkimas“ – Arba „sambūris“, „bendruomenė“.
- k „mano vientisumo dorybę, esančią manyje“ – Arba „ant manęs esančią mano vientisumo dorybę“ arba „mano vientisumo dorybę, o Iškilusis“.
- l „giliausias dalis“ t. „inkstus“; gal „vidinę būtį“. Šis hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme ir Job 19:27; Ps 7:9; Ps 16:7; Ps 26:2; Ps 73:21; Pat 23:16; Jer 11:20; Jer 12:2; Jer 17:10; Jer 20:12; Rd 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą.
- m „pas Dievą“ – Arba „ant Dievo“; gal „Iškilusis Dievas“.
- n „yra tiesus teisėjas“ – Arba „Dievas teisia teisiuosius“.
- o „neatsigręžia“ – Arba „neatgailauja“.
- p „VIEŠPATS“ – T. „jis“.
- q „savo strėles yra padaręs degančias“ – Arba „paskiria savo strėles prieš persekiotojus“.
- r „pakaušio“ – Arba „viršugalvio“.