Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano [a]nusižengimus. 2 Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane. 3 Nes aš pripažįstu savo [b]nusižengimus, ir mano nuodėmė ‡„man yra nuolat prieš akis“ – T. „nuolat yra prieš mane“.man yra nuolat prieš akis – 4 tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum [d]išteisintas [e]kalbėdamas, [f]nepeiktinas [g]teisdamas. 5 Štai aš buvau [h]pagimdytas jau [i]nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina. 6 Štai tu trokšti matyti tiesą žmogaus viduje, ir duosi man pažinti išmintį †„mano slaptame „aš““ – T. „slaptojoje vietoje“.mano slaptame „aš“.

7 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą. 8 Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, kad džiūgautų kaulai, kuriuos sudaužei! 9 Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes. 10 Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir [k]teisingą dvasią atnaujink manyje. 11 Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo [l]Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs. 12 Grąžink man džiaugsmą, kilusį iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane savo [m]noringa Dvasia. 13 Mokysiu [n]nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai [o]atsivers į tave.

14 Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve, ir mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą. 15 O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių! 16 Nes tu [p]nenori aukos, – priešingu atveju tau ją atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka. 17 Dievui tinkamos aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi. 18 Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas! 19 Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis, tai yra deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.

<- Psalmynas 50Psalmynas 52 ->