Link to home pageLanguagesLink to all Bible versions on this site
32
1 Dovydo. [a]Maskilas.
Koks didžiai palaimintas, kuriam atleistas [b]nusižengimas, kurio nuodėmė uždengta! 2 Koks didžiai palaimintas žmogus, kuriam VIEŠPATS neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra apgaulės! 3 Kol tylėjau, mano kaulai [c]dūlėjo nuo mano [d]nuolatinių [e]dejonių. 4 Nes dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka; mano [f]drėgnumas pavirto vasaros sausra. Sela. 5 Pripažinau tau savo nuodėmę ir nenuslėpiau savo [g]kaltės. Tariau: „Aš išpažinsiu savo nusižengimus VIEŠPAČIUI.“ Tada tu atleidai mano nuodėmės kaltę.
Sela.
6 [h]Dėl to kiekvienas dievotasis melsis tau [i]tuo laiku, kai tave galima rasti; tikrai, [j]kai patvins gausingi vandenys, jie tokio nepasieks!
7 Tu esi mano slėptuvė; nuo bėdos mane apsaugosi. Tu apsupsi mane išvadavimo [k]giesmėmis. Sela. 8 „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, kreipdamas į tave savo akį. 9 Nebūk kaip arklys ar kaip mulas, neturintis supratimo! Žąslais ir kamanomis jų [l]snukį reikia [m]suvaldyti, kad nesiartintų prie tavęs. 10 Nedorėliui būna daug skausmų, bet tas, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, bus apsuptas [n]palankumo. 11 Džiaugitės VIEŠPAČIU ir džiūgaukite, teisieji, ir džiaugsmingai šūkaukite, visi tiesiaširdžiai!

<- Psalmynas 31Psalmynas 33 ->
  • Psalmynas
  • a