3
1 Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo veido.
O VIEŠPATIE, kaip padaugėjo mano priešų! Daug tų, kurie sukyla prieš mane! 2 Daug tų, kurie sako apie mano sielą: „Jam [a]iš Dievo nėra išgelbėjimo!“
Sela.
3 Bet Tu, VIEŠPATIE, esi skydas [b]aplink mane, mano šlovė ir tas, [c]kuris pakelia mano galvą. 4 Savo balsu §„ne kartą šaukiausi“ ir „išklausė mane“ – Hbr. k. veiksmažodžių forma gali rodyti į kartojamą veiksmą, arba praeityje arba dabartyje.ne kartą šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis nuo savo [e]šventojo kalno [f]išklausė mane.
Sela.
5 Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane [g]palaikė. 6 Nebijau [h]dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sustoję prieš mane iš visų pusių.
7 Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai. 8 VIEŠPAČIUI priklauso išgelbėjimas! Tavo tautai tebūna tavo palaiminimas!
Sela.
- Psalmynas
- a
-
„iš Dievo“ – T. „Dieve“ (viet.).
- b „aplinka“ – Arba „padengiantis“.
- c „kuris pakelia mano galvą“ – T. y. kuris išvaduoja mane iš bėdų.
- d „ne kartą šaukiausi“ ir „išklausė mane“ – Hbr. k. veiksmažodžių forma gali rodyti į kartojamą veiksmą, arba praeityje arba dabartyje.
- e „šventojo“ – Arba „šventumo“.
- f „išklausė mane“ – Arba „atsiliepė man“.
- g „palaikė“ – Arba „palaiko“.
- h „dešimt“ – Arba „dešimčių“.