23
1 Dovydo psalmė.
VIEŠPATS yra mano ganytojas, aš nestokosiu. 2 Jis [a]guldo mane žaliuojančiose pievose, [b]švelniai vedžioja mane prie [c]atilsio vietovių vandenų. 3 Jis §„atgaivina mano sielą“ – Arba „grąžina mano sielą atgal“, „atstato mano sielą į teisingą kryptį“; žr. Ps 19:7.atgaivina mano sielą, jis veda mane teisumo takais dėl savo vardo. 4 Be to, [e]nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, blogo nebijosiu, nes tu pats esi su manimi; tavo vėzdas ir tavo lazda patys paguodžia mane. 5 Tu paruoši ties manimi stalą mano priešų akivaizdoje, tu aliejumi man [f]patepi galvą; mano taurė sklidina. 6 Tikrai gerumas ir gailestingumas [g]lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš pasiliksiu VIEŠPATIES namuose amžinai.
<- Psalmynas 22Psalmynas 24 ->
Psalmynas
a
-
„guldo“ – Arba „duoda man gulėti“.
- b „švelniai vedžioja“ – Arba „nuveda“, „gano“, t. y. saugiai ir švelniai nukreipia mane. Žr. Ps 31:3, Iz 40:11 ir kt.
- c „atilsio vietovių“ – Arba „atgaivinimo vietovių“, „tylių“; plg. Sk 10:33, Iz 32:18.
- d „atgaivina mano sielą“ – Arba „grąžina mano sielą atgal“, „atstato mano sielą į teisingą kryptį“; žr. Ps 19:7.
- e „nors eičiau“ – Arba „kai einu“.
- f „patepi“ – Veiksmažodis čia nevartojamas žymint skyrimą į pareigas, verčiau rodo į davėjo dosnumą, į gausius Dievo suteiktus palaiminimus.
- g „lydės“ t. „vysis“.