17
1 Dovydo malda.
Išgirsk, o VIEŠPATIE, tai, kas teisinga, atkreipk dėmesį į mano šauksmą, klausykis mano maldos iš lūpų be [a]vyliaus! 2 Iš tavęs teateina [b]man nuosprendis, tavo akys temato, kas [c]tiesu. 3 Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, mane išmėginai ir nieko neradai. Esu pasiryžęs, kad mano burna nenusižengs. 4 O dėl žmonių darbų, – tavo lūpų žodžiu aš §„susilaikiau nuo smurtininko takų“ – Arba „kreipiau dėmėsį į smurtininko takus“.susilaikiau nuo [e]smurtininko takų. 5 Mano žingsniai tvirtai laikėsi tavo takų, mano kojos nesvyravo. 6 Aš šaukiausi tavęs, nes tu išklausysi mane, Dieve. Palenk prie manęs savo ausį, išgirsk mano [f]kalbą. 7 Parodyk savo nuostabią mielaširdystę tu, kuris savo dešine ranka išgelbėji ‡„tavimi pasitikinčius“ – Arba „bėgusius prieglaudon pas tave“.tavimi pasitikinčius nuo tų, kurie sukyla prieš juos. 8 Saugok mane kaip [h]akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje slėpk mane 9 nuo nedorėlių, kurie smurtauja prieš mane, mano mirtinųjų priešų, kurie mane apsupa! 10 Jie yra užsidarę savo taukuose, savo burna išdidžiai kalba. 11 Mūsų žingsnius! Jie apsupo *„mus“ – Žodis „mus“ verčiamas iš žodžio MT paraštėje (Qere); jei verčiamas iš žodžio pagrindinėje dalyje (Kethib), būtų „mane“.mus! Jie [j]yra nustatę savo akis, kad parklupdytų. 12 ‡„Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą“ – Hbr. „Jo panašumas“ (kuopinis, t. y. visi tokie yra panašūs į liūtą).Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą, geidžiantį draskyti, į liūtuką, sėlinantį iš pasalų. 13 Kelkis, o VIEŠPATIE, užbėk jam už akių, parklupdyk jį! Savo kalaviju išvaduok mano sielą nuo nedorėlio! 14 Savo ranka išvaduok iš žmonių, o VIEŠPATIE, [l]iš žmonių iš pasaulio, kurių dalia yra šiame gyvenime, kurių pilvą tu pripildai savo [m]lobio. †„Jiems vaikų netrūksta“ – Arba „Jų vaikai yra sotūs“. Kadangi didelė šeima yra didžiulis turtas ir tais laikais žmonės tai vertino, pirmenybė teikiama pirmam vertimui – „Jiems vaikų netrūksta“, kuris galėtų būti išversta ir „jie pasisotinę vaikais“.Jiems vaikų netrūksta, ir perteklių jie palieka savo [o]mažyliams. 15 §„Aš pats“ – Hbr. „Aš teisume aš žvelgsiu“; arba „Štai dėl manęs“, „O dėl manęs“.Aš pats [q]teisume žvelgsiu į tavo veidą ir pabudęs [r]pasisotinsiu tavo [s]atspindžiu.
<- Psalmynas 16Psalmynas 18 ->
Psalmynas
a
-
„vyliaus“ – Arba „klastos“, „apgaulės“.
- b „man“ – Arba „mano“.
- c „tiesu“ – T. y. „atitinka teisybę“.
- d „susilaikiau nuo smurtininko takų“ – Arba „kreipiau dėmėsį į smurtininko takus“.
- e „smurtininko“ – Arba „plėšiko“, „grobuonio“.
- f „kalbą“ – Arba „žodį“.
- g „tavimi pasitikinčius“ – Arba „bėgusius prieglaudon pas tave“.
- h „akies vyzdį“ t. „mažąjį žmogų, akies dukrą“.
- i „mus“ – Žodis „mus“ verčiamas iš žodžio MT paraštėje (Qere); jei verčiamas iš žodžio pagrindinėje dalyje (Kethib), būtų „mane“.
- j „yra nustatę savo akis, kad“ – T. y. ketina.
- k „Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą“ – Hbr. „Jo panašumas“ (kuopinis, t. y. visi tokie yra panašūs į liūtą).
- l iš žmonių iš pasaulio“ – Arba „iš žmonių, iš pasaulio“.
- m „lobiu“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia ST. Jo šaknis – tai kas paslėpta. Gal čia žymi žemės ūkio gėrybes, kurios augo iš „paslėptų“ sėklų, gal brangenybes, paslėptus žemėje.
- n „Jiems vaikų netrūksta“ – Arba „Jų vaikai yra sotūs“. Kadangi didelė šeima yra didžiulis turtas ir tais laikais žmonės tai vertino, pirmenybė teikiama pirmam vertimui – „Jiems vaikų netrūksta“, kuris galėtų būti išversta ir „jie pasisotinę vaikais“.
- o „mažyliams“ – galimai turima omeny vaikaičiai.
- p „Aš pats“ – Hbr. „Aš teisume aš žvelgsiu“; arba „Štai dėl manęs“, „O dėl manęs“.
- q „teisume“ – T. y. teisingai elgdamasi.
- r „pasisotinsiu tavo atspindžiu“ – T. y., tavo buvimas šalia patenkins visus mano poreikius.
- s „atspindžiu“ – Arba „pavidalu“, „atvaizdu“, „panašumu“; kontekste tai rodo į Dievo akivaizdą (veidą).