16
1 Dovydo [a]miktamas.
Saugok mane, o Dieve, nes [b]pasitikiu tavimi. 2 O mano siela, tu tarei VIEŠPAČIUI: „Tu esi mano Viešpats, mano gerovė [c]nėra kitur, tik tavyje.“ 3 Visiškai §„gėriuosi šventaisiais“ – T. ≈ „visa tai, ko trokštu / noriu / vertinu, t. y. mano pasigėrėjimas yra šventuosiuose“; plg. Pat 8:31, Iz 62:4.gėriuosi *„šventaisiais, kurie yra žemėje“ – Hbr. žodis, išverstas „šventieji“ gali nusakyti ir šventus angelus. Žodžiai „kurie yra žemėje“ duoda suprasti, kad šis tekstas kalba ne apie tokias dvasines būtybes, bet apie žmones.šventaisiais, kurie yra žemėje, tai yra šauniaisiais. 4 Padaugės sielvartų tiems, kurie nuskuba paskui †„kitą“ – Tekste daugiau nėra parašyta. Nagrinėtojai siūlo „dievą“, „mesiją“, „kuo pasitikėti“ (žr. 1 eil.) ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėtojas, matyt, įprastai aukodavo tam tikrų žmonių atneštas aukas, todėl manoma, kad jis yra kunigas. Kadangi ši psalmė pranašauja apie Mesiją, tikėtina, kad čia Dovydas iš anksto sako žodžius, kurie priklauso Mesijui, Viešpačiui Jėzui, kuris yra galutinis kunigas (Ps 110:4; Hbr 5:6-10, 6:20, 7:11-21).kitą! Jų liejamųjų kraujo aukų neaukosiu, nei neimsiu jų vardų į savo lūpas. 5 VIEŠPATS yra mano [g]paveldo dalis ir mano [h]taurė; tu *„išlaikai mano paveldo dalią“ – T. y. saugoji tai, ką gavau.išlaikai mano paveldo dalią. 6 Man matavimo virvės krito maloniose vietose, iš tikrųjų †„mano paveldas yra puikus“ – Arba „gėriuosi savo paveldu“, „man puikus tas paveldas“.mano paveldas yra puikus. 7 Laiminsiu VIEŠPATĮ, kuris man yra pataręs; [k]iš tikrųjų naktimis mane pamoko mano [l]giliausia dalis. 8 Nuolatos statau VIEŠPATĮ priešais save; kadangi jis mano dešinėje, aš nesusvyruosiu. 9 Todėl linksma mano širdis ir džiūgauja mano [m]šlovė, ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, 10 nes tu nepaliksi [n]manęs kape, ir neleisi savo Šventajam [o]patirti supuvimo. 11 Tu parodysi man [p]apstaus gyvenimo taką; tavo akivaizdoje – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – malonumai per amžius.
<- Psalmynas 15Psalmynas 17 ->
Psalmynas
a
-
„miktamas“ – Hbr. žodis vartojamas ir 56:1; 57:1; 58:1; 59:1; 60:1. Tiksli šio termino reikšmė nežinoma.
- b „pasitikiu tavimi“ – Arba „esu bėgęs prieglaudon pas tave“.
- c „nėra kitur, tik tavyje“ – T. „nėra už tavęs“, t. y. yra tik tavyje.
- d „gėriuosi šventaisiais“ – T. ≈ „visa tai, ko trokštu / noriu / vertinu, t. y. mano pasigėrėjimas yra šventuosiuose“; plg. Pat 8:31, Iz 62:4.
- e „šventaisiais, kurie yra žemėje“ – Hbr. žodis, išverstas „šventieji“ gali nusakyti ir šventus angelus. Žodžiai „kurie yra žemėje“ duoda suprasti, kad šis tekstas kalba ne apie tokias dvasines būtybes, bet apie žmones.
- f „kitą“ – Tekste daugiau nėra parašyta. Nagrinėtojai siūlo „dievą“, „mesiją“, „kuo pasitikėti“ (žr. 1 eil.) ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėtojas, matyt, įprastai aukodavo tam tikrų žmonių atneštas aukas, todėl manoma, kad jis yra kunigas. Kadangi ši psalmė pranašauja apie Mesiją, tikėtina, kad čia Dovydas iš anksto sako žodžius, kurie priklauso Mesijui, Viešpačiui Jėzui, kuris yra galutinis kunigas (Ps 110:4; Hbr 5:6-10, 6:20, 7:11-21).
- g „paveldo dalis“ – T. y. stabilumo užtikrinimas, kaip agrarinėje visuomenėje žemė, paveldėta iš tėvo, sąlygojo šeimos materialinę gerovę.
- h „taurė“ – T. y. palaiminimas (plg. Ps 23:5).
- i „išlaikai mano paveldo dalią“ – T. y. saugoji tai, ką gavau.
- j „mano paveldas yra puikus“ – Arba „gėriuosi savo paveldu“, „man puikus tas paveldas“.
- k „iš tikrųjų“ – Arba „net“, „be to“, „taip pat“ ir pan.
- l „giliausia dalis“ t. „inkstai“; gal „vidinis būtis“. Šis hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme ir Job 19:27; Ps 7:9; 26:2; 73:21; 139:13; Pr 23:16; Jer 11:20; 12:2; 17:10; 20:12; La 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą. Čia tikriausiai nurodo žmogaus dvasią, kuri po atgimimo turi ryšį su Dievo Dvasia ir bendrauja su Juo.
- m „šlovė“ – Žr. Ps 30:12, Apd 2:26, „liežuvis“.
- n „manęs kape“ – Hbr. k. tekstas gali būti verčiamas ir „mano sielos pragare“, bet čia hbr. žodis שְׁאוֹל (šeol) rodo ne į buveinę mirusiųjų nematomoms esybėms, bet, kaip ir Prd 42:38 eilutėje, į kapą. Čia išpranašauta, kad Mesijo kūnas prisikels, o 11-oje eilutėje, kad Jo miręs kūnas nepus. Hbr. k. žodis נֶפֶשׁ (nefeš) pagal kontekstą gali būti išverstas asmeniniu įvardžiu, arba žodžiu „siela“, arba kt.
- o „patirti“ – T. „matyti“ (perkeltine prasme).
- p „apstaus gyvenimo“ – Arba „apsčios gyvybės“. Vartojamas būdvardis „apstus“ todėl, kad hbr. k. žodis, išverstas „gyvenimo“ yra dgs., „gyvenimų“, „gyvybių“.