Išgelbėk, o VIEŠPATIE, nes nebėra dievotojo, nes ištikimieji pradingsta tarp [b]žmonių palikuonių. 2 Jie kiekvienas su savo kaimynu kalba [c]netiesą, jie kalba pataikaujančiomis lūpomis ir [d]dvilype širdimi. 3 VIEŠPATS pribaigs pataikaujančias lūpas, didžiakalbį liežuvį – 4 tuos, kurie yra pasakę: „Mes turime stiprų liežuvį; mūsų lūpos yra [e]mūsų pačių. †„Kas gali mums viešpatauti“ – T. „Kas yra Viešpats / Valdovas virš mūsų“.Kas gali mums viešpatauti?“ 5 „Dėl smurto prieš prispaustuosius, dėl vargšų dejavimo aš pakilsiu dabar, – sako VIEŠPATS. – Aš suteiksiu saugumą nuo to, kuris į jį prunkščia“. 6 VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip [g]molio lydykloje grynintas sidabras, septynis kartus nuskaistintas. 7 Tu juos saugosi, o VIEŠPATIE, tu [h]kiekvieną iš jų išlaikysi nuo šitos kartos per amžius. 8 Nedorėliai vaikščioja visur aplinkui, kai [i]niekšiški žmonės yra išaukštinti.

<- Psalmynas 11Psalmynas 13 ->