1 [a]Girkite VIEŠPATĮ! Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo [b]gailestingumas išlieka per amžius! 4 Atsimink mane, o VIEŠPATIE, rodydamas palankumą savo tautai, atkreipk dėmesį į mane įvykdydamas savo išgelbėjimą, 5 kad matyčiau tavo išrinktųjų gerovę, kad džiaugčiausi tavo tautos džiaugsmu, kad didžiuočiausi kartu su tavo paveldu. 6 Mes nusidėjome su savo [c]tėvais, nusikaltome, nedorai elgėmės. 24 Paskui jie paniekino puikųjį kraštą, netikėjo jo žodžiu, 25 bet murmėjo savo palapinėse, neklausydami VIEŠPATIES balso. 45 Jų labui jis atsiminė savo sandorą ir §„atšaukė baudimą“ – hbr. žodis kartais įvairiuose kontekstuose gali taip pat reikšti „galėtis“, „apsigalvoti“, „guosti“ ir t. t.atšaukė baudimą pagal savo gailestingumų gausybę.