6 Tu ją apdengei gelme kaip drabužiu, vandenys stovėjo virš kalnų. 7 Tau barantis jie bėgo, nuo tavo griaustinio balso jie išskubėjo. 8 Kalnai pakilo, nusileido slėniai į vietą, į kurią jiems pastatei pamatą. 9 Tu nustatei ribą: jie negali peržengti, jie nebegali sugrįžti žemės apdengti. 19 Jis padarė mėnulį [a]laikams nustatyti; saulė [b]žino, kada nusileisti. 24 Viešpatie, kokia daugybė tavo darbų! Savo išmintimi juos padarei! Tavo kūrinių pilna žemė! 31 VIEŠPATIES šlovė [c]pasiliks per amžius, VIEŠPATS džiaugsis savo [d]darbais. 33 Giedosiu VIEŠPAČIUI, kol gyvas būsiu, giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvuos manasis aš. 34 Tebūna malonus mano apmąstymas apie jį, aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU.

<- Psalmynas 103Psalmynas 105 ->