1 Kodėl tu, o VIEŠPATIE, stovi toli, kodėl slepiesi sielvarto laikais? 2 Puikuodamiesi nedorėliai persekioja [a]prispaustuosius; teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles! 3 Nedorėlis gi giriasi savo širdies troškimu bei †„laimina gobšuolį ir niekina VIEŠPATĮ“ – Arba „laimina gobšuolį, kurį niekina VIEŠPATS“.laimina gobšuolį ir niekina VIEŠPATĮ. 4 Nedorėlis [c]savo išdidžiu veidu [d]atsisako ieškoti Dievo; [e]nėra Dievo visose jo mintyse. 5 Jo keliai visuomet [f]sukelia sielvartą; tavo teismai yra aukšti, toli nuo jo [g]akių; o visi jo priešai – jis prunkščia į juos. 6 Jis taria savo širdyje: „Aš nesvyruosiu, nes aš nepatirsiu nelaimės [h]niekada“.
7 Jo burna pilna keiksmo, [i]melo ir sukčiavimo, [j]po jo liežuviu – [k]nedorybė ir [l]neteisybė. 8 Jis sėdi tykodamas kaimuose; slaptavietėse jis nužudo nekaltąjį.
10 Ir †„jis pritūpia, puola pagūžom, kad nelaimėliai nukristų jo stipriomis priemonėmis“ – Gal „jis triuškina, žemina, ir nelaimėliai krenta jo stipriomis priemonėmis“.jis pritūpia, puola pagūžom, kad nelaimėliai nukristų jo stipriomis priemonėmis. 11 Jis taria savo širdyje: „Dievas pamiršo, jis paslepia savo veidą, jis niekada nepamatys.“
12 Kelkis, o VIEŠPATIE! O Dieve, pakelk savo ranką, nepamiršk prispaustojo! 13 Kodėl nedorėlis niekina Dievą? Jis taria savo širdyje: „Tu nepareikalausi atsiskaityti.“
14 Tu pamatei! Nes tu pastebi [o]nedorybę ir skaudinimą, kad atlygintum savo ranka. Nelaimėlis save [p]patiki tau; našlaičio padėjėjas esi tu.
15 Sulaužyk nedoro ir blogo žmogaus [q]ranką, pareikalauk atsiskaityti už jo nedorybę, kol nieko neberasi. 16 VIEŠPATS yra Karalius per amžių amžius. [r]Pagonys [s]yra pražuvę iš jo [t]žemės.
17 Prispaustųjų troškimą tu, VIEŠPATIE, esi išklausęs; jų širdį [u]paruoši tu, atkreipsi savo ausį 18 našlaičio ir prislėgtojo bylą apginti, kad joks žemės [v]mirtingasis daugiau nebegąsdintų.
<- Psalmynas 9Psalmynas 11 ->-
„prispaustuosius“ – Arba „nuolankiuosius“, „romiuosius“, „varguolius“, „nužemintuosius“.
- b „laimina gobšuolį ir niekina VIEŠPATĮ“ – Arba „laimina gobšuolį, kurį niekina VIEŠPATS“.
- c „savo išdidžiu veidu“ – T. „pagal savo nosies pakėlimą“.
- d „atsisako ieškoti“ – Arba „neieško“.
- e „nėra Dievo visose jo mintyse“ – Hbr. tekstas gali būti išverstas „visos jo mintys: Dievo nėra“, arba „jo minčių visuma: Dievo nėra“. Tačiau plg. Ps 10:11,13, kurios rodo, kad toks žmogus neneigia Dievo buvimo, bet neigia jo aktualumą, dalyvavimą žmonių gyvenime, rūpinimąsi žmonėmis.
- f „sukelia sielvartą“ – T. y. skaudina Dievą arba Jo žmones (plg. Prd 6:6, 12). Be šitos (ko gero, geriausios) interpretacijos, John Gill (1697-1771) tvirtina, kad hbr. žodis galėtų būti išverstas ir „pasilieka“ (t. y. nesikeičia) ir „yra sėkmingos“.
- g „akių“ – Arba „akivaizdos“.
- h „niekada“ – T. „į kartą ir kartą“.
- i „melo ir sukčiavimo“ – Rom 3:14 šie du dalykai įeina į „kartumą“.
- j „po jo liežuviu“ – Panašų į gyvatę.
- k „nedorybė“ – Arba „nelabumas“.
- l „neteisybė“ – Arba „blogadarybė“, „tuštybė“.
- m „stebi iš pasalų“ – T. „slepiasi“.
- n „jis pritūpia, puola pagūžom, kad nelaimėliai nukristų jo stipriomis priemonėmis“ – Gal „jis triuškina, žemina, ir nelaimėliai krenta jo stipriomis priemonėmis“.
- o „nedorybę“ – Arba „nelabumą“, „žalingumą“.
- p „patiki“ – T. „palieka“. Žr. II Tim 1:12, I Pt 4:19.
- q „ranką“ – T. y. jo stiprybę, jėgą. Arba „dilbį“.
- r „Pagonys“ – Arba „Kitatikiai“, „Kitos tautos“, t. y. kas nepripažįsta Jehovos valdymo, Jam nepasiduoda.
- s „yra pražuvę“ – Gali rodyti į ateities tikrumą, arba į įprastą būseną, todėl galima versti „pražus“ arba „pražūsta“. Teisieji, ne nedorėliai, paveldės žemę: Ps 25:13; 37:9,22,29,34; Iz 60:21; Mt 5:5.
- t „žemės“ – Arba „šalies“, „krašto“.
- u „paruoši“ – Arba „sutvirtinsi“. Čia žodis „paruoši“ yra būsimojo laiko.
- v „mirtingasis“ – Arba „žmogus“.