8
6 Klausykite, nes kalbėsiu tai, kas kilnu, ir mano [a]lūpos skelbs tai, kas tiesu. 13 VIEŠPATIES baimė – tai nekęsti blogio; puikybės, išdidumo, [b]blogio kelio ir iškrypusios burnos aš nekenčiu. 17 Aš myliu tuos, kurie mane myli, ir kas anksti manęs ieško, mane suras. 18 Turtai ir garbė yra pas mane, išliekantis lobis ir teisumas.Patarlių
a
22 [c]VIEŠPATS turėjo [d]mane, savo kelio pradžią, prieš savo senovės [e]kūrinius. 30 tada aš buvau šalia jo kaip [f]architektas, ir kasdien buvau jo pasigėrėjimas, visuomet džiūgaudama jo akivaizdoje, 31 džiūgaudama jo žemės [g]gyvenamoje vietoje [h]ir [i]labai gėrėdamasi [j]žmonių palikuonimis.
32 Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs! Nes palaiminti tie, kurie [k]laikosi mano kelių. 34 Koks didžiai palaimintas žmogus, kuris manęs klauso, kasdien budėdamas prie mano vartų, [l]laukdamas šalia mano durų staktų.
<- Patarlių 7Patarlių 9 ->-
„lūpos skelbs tai, kas tiesu“ t. „lūpų pravirimas – kas tiesu“ arba „lūpų žiojimas – kas tiesu“.
- b „blogio kelio“ t. y. blogos elgsenos.
- c Eilutės reikšmė: prieš visatos sukūrimą Išmintis buvo pas Dievą. Plg. Joh 1:1; Kol 1:17; Lk 11:49; I Kor 1:24, 30; Kol 2:3.
- d „mane, savo kelio pradžią“ – Arba „mane savo kelio pradžioje“.
- e „kūrinius“ – Arba „veiksmus“, bet rodo į tai, ką Jo veiksmai sukūrė.
- f „architektas“ – Arba „ugdytinis“.
- g „gyvenamoje vietoje“ – Arba „pasaulyje“.
- h „ir“ – Arba „tai yra“.
- i „labai gėrėdamasi“ – T. „mano pasigėrėjimai buvo su“. Plg. Ps 16:3, Iz 62:4.
- j „žmonių palikuonimis“ – Arba „Adomo sūnumis / vaikais / palikuonimis“, „žmonija“.
- k „laikosi mano kelių“ t. y., „elgiasi, kaip nurodau“.
- l „laukdamas šalia mano durų staktų“ – Arba „eidamas sargybą šalia mano durų staktų“, „saugodamas mano durų staktas“.