1 Karaliaus Lemuelio žodžiai, [a]pranašiškas pranešimas, kurio jo motina pamokė jį: 2 Ką, mano sūnau? Ir ką, mano įsčių sūnau? Ir ką, mano įžadų sūnau? 3 Neatiduok savo [b]šaunumo moterims, nė savo kelių ‡„tam dalykui, kuris sunaikina karalius“ – T. „karalių sunaikinimui“.tam dalykui, kuris sunaikina karalius. 4 Ne karaliams, o Lemueli, ne karaliams gerti vyną, nė [d]valdovams [e]stiprų gėrimą. 5 Priešingu atveju, [f]toksai gers ir pamirš tai, kas buvo įsakyta, ir [g]iškraipys teisingumą [h]prispaustųjų atžvilgiu. 6 Duokite [i]stipraus gėrimo bepražūstančiam ir vyno tiems, †„kurie patys karčiai merdi“ – Arba „kurių siela apkartusi“; frazė vartojamas ir Job 3:20, kur kalbama irgi apie žmones, kurių mirtis numatyta netrukus.kurie patys karčiai merdi. 7 [k]Toksai tegul geria ir pamiršta savo skurdą ir savo vargo tenebeatsimena. 8 Atverk savo burną už [l]tą, kuris pats už save negali kalbėti, tai yra už teises visų [m]negalinčių apsiginti. 9 Atverk savo burną, teisk teisingai ir gink [n]varguolių bei vargšų teises.

10 Kas gali rasti šaunią moterį? Juk jos vertė daug didesnė už [o]brangakmenius. 11 Jos vyro širdis [p]visiškai pasitiki ja, ir [q]jam neprireiks grobio. 12 Ji darys jam gera, o ne bloga, per visas savo gyvenimo dienas. 13 Ji ieško vilnos bei linų ir mielai darbuojasi savo rankomis. 14 Ji yra kaip [r]pirklių laivai: iš toli ji pargabena savo maistą. 15 Ji ir keliasi, kai dar naktis, ir duoda maisto savo šeimynai bei dalį savo tarnaitėms. 16 Ji apsvarsto lauką ir jį nuperka; savo rankų [s]atlygiu ji įveisia vynuogyną. 17 Ji sujuosia savo strėnas stiprybe ir sustiprina savo rankas. 18 Ji [t]jaučia, kad jos [u]pelnas geras; jos žibintas neužgęsta naktį. 19 Ji ištiesia savo rankas į verpstę, ir jos rankos laiko ratelį. 20 Savo delną ji atidaro [v]varguoliams ir ištiesia savo rankas [w]stokojantiems. 21 Ji nebijo sniego dėl savo šeimynos, nes visa jos šeimyna aprengta §„skaisčiai raudonais drabužiais“ – Turbūt nurodoma į labai aukštos kokybės drabužius, kurie ir žiemą apsaugotų nuo šalčio (plg. II Sam 1:24, Iš 26:1, 26:31, 28:33).skaisčiai raudonais drabužiais. 22 Ji pasigamina sau [y]užtiesalų; jos apdaras – [z]aukštos kokybės drobė ir [aa]purpuras. 23 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai jis [bb]posėdžiauja su šalies [cc]vyresniaisiais. 24 Ji [dd]padaro ir parduoda ploną drobę, ir pristato juostų [ee]pirkliams. 25 Stiprybė ir kilnumas – jos apdaras, ir [ff]ji džiaugiasi ateitimi. 26 Ji atveria savo burną *„vadovaudamasi išmintimi“ – T. „su išmintimi“.vadovaudamasi išmintimi, ir ant jos liežuvio – [hh]maloningumo įstatymas. 27 Ji gerai prižiūri savo šeimynos takus ir nevalgo tinginystės duonos. 28 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta, jos vyras irgi giria ją: 29 „Daug dukterų elgėsi šauniai, bet tu viršiji jas visas!“ 30 Žavumas apgaulingas, ir grožis tuščias; bet moteris, kuri bijo VIEŠPATIES, bus giriama. 31 Duokite jai jos rankų atlygį, ir jos darbai tegul giria ją vartuose.