1 Blogiems [a]žmonėms nepavydėk ir su jais būti negeisk, 2 nes jų širdis apmąsto, kaip smurtą vartoti, ir jų lūpos aptaria, kaip žalą padaryti. 3 Namai statomi išmintimi ir sutvirtinami supratimu, 8 Kas sumano daryti [b]blogį, tas bus pramintas [c]pinklininku. 9 [d]Sumanyti kvailystę yra nuodėmė; ir išjuokėjas – pasibjaurėjimas žmonėms. 11 O, kad išvaduotum tuos, kurie vedami į mirtį ir sulaikytum tuos, kurie slysta į skerdimą! 12 Jeigu sakai: „Mes [e]juk šito nežinojome!“ – tai argi tas, kuris pasveria širdis, [f]nesusigaudo? Argi tas, kuris saugo tavo sielą, nežino? Ir argi jis neatlygins kiekvienam žmogui pagal jo darbus? 16 nes teisusis septynis kartus pargriūna ir vėl atsikelia, bet nedorėliai galutinai suklups nelaimėje.

19 Nesierzink dėl blogadarių, nepavydėk nedorėliams, 20 nes blogajam nebus geros baigties, nedorėlio žibintas bus užgesintas. 21 Mano sūnau, bijok VIEŠPATIES ir karaliaus; nesusidėk su linkusiais pakeisti, 24 Kas nedorėliui sako: „Tu teisus“, – tą žmonės prakeiks, ant jo tautos pyks; 25 bet tiems, kurie tokį [g]sudraus, bus mielas atsiliepimas, ir jiems ateis gerovės palaima.

27 Paruošk savo darbą [h]po atvira dangumi ir jį padaryk tinkamą sau [i]laukuose, o paskui [j]įkurk sau [k]šeimą. 33 Dar truputį [l]pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas susidėjęs padrybsoti, – 34 ir tavo skurdas ateis kaip žygiuotojas ir tavo nepriteklius kaip [m]ginkluotas vyras.