1 Karaliaus širdis – tai vandens upeliai VIEŠPATIES rankoje: jis nukreipia ją, kur tik nori.

2 Kiekvienas žmogaus kelias yra teisingas jo paties akyse, bet VIEŠPATS [a]pasveria širdis. 15 Teisingumo vykdymas – teisiojo džiaugsmas, bet blogadarių žlugimas.

20 Išmintingo žmogaus buveinėje yra branginamo lobio ir aliejaus, bet kvailas žmogus tai [b]išeikvoja.

23 Kas [c]sulaiko savo burną ir savo liežuvį, apsaugo savo sielą nuo [d]bėdų. 24 Kas pasinaudoja išdidžia rūstybe, to vardas – išdidus ir išpuikęs išjuokėjas. 25 Tinginio troškimas jį nužudo, nes jo rankos atsisako dirbti. 26 Jis godžiai geidžia visą dieną, bet teisusis duoda ir nešykšti. 29 Nedorėlis [e]rodo kietą veidą, bet [f]doras žmogus [g]nustato savo [h]keliui tvirtą pagrindą. 30 Jokia išmintis, joks supratimas ir joks patarimas [i]negali atsispirti VIEŠPAČIUI.