3 Ir jis ėjo po visą Jordano apylinkę, skelbdamas [a]krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo, 6 Ir [b]visokie žmonės [c]matys Dievo išgelbėjimą. 7 Dėl to jis sakydavo minioms, kurios išėjo pas jį būti jo pakrikštytos: O angių [d]išperos, kas jus perspėjo bėgti nuo ateinančios rūstybės? 8 Duokite tad vaisių, pritinkančių atgailai, ir nepradėkite sakyti savyje: ‚Mes kaip tėvą turime Abraomą.‘ Nes aš jums sakau, kad Dievas pajėgia prikelti vaikų Abraomui iš šitų akmenų! 12 Tada ir muitininkai atėjo, kad būtų pakrikštyti, ir jam tarė: „Mokytojau, ką [e]mums daryti?“ 13 Ir jis jiems tarė: „Nereikalaukite daugiau, negu jums yra liepta.“ 14 Taip pat ir kariai klausė jo, sakydami: „O ką mums daryti?“ Ir jis tarė jiems: „Iš nė vieno neišgaukite turto prievarta nė melagingu įskundimu ir tenkinkitės savo alga.“ 16 Jonas atsiliepė visiems sakydamas: „Aš [f]gi jus krikštiju vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kurio apavų dirželio aš nevertas atrišti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia [g]ir ugnimi. 18 Jis [h]gi tokiu būdu [i]skelbė evangeliją [j]žmonėms [k]ragindamas su įspėjimais dėl daug kitų dalykų.

<- Luko 2Luko 4 ->