23
4 Tada Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės.“ 12 Ir tą pačią dieną Pilotas ir Erodas tapo draugais. Mat anksčiau jie buvo priešiški vienas kitam. 27 O sekė paskui jį daugybė liaudies bei moterų, kurios taip pat jį [a]apdejavo ir apraudojo. 28 Bet atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: „Jeruzalės dukros, neverkite dėl manęs! Verčiau dėl savęs verkite ir dėl savo vaikų! 29 Nes štai ateina dienos, kuriose jie sakys: ‚Palaimintos nevaisingosios ir įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!‘ 30 Tada jie pradės sakyti kalnams: ‚Griūkite ant mūsų!‘ – ir kalvoms: ‚Pridenkite mus!‘ 31 Nes jeigu jie daro šiuos dalykus žaliam medžiui, tai kas [b]atsitiks sausajam?!“ 39 Ir vienas iš pakabintų nusikaltėlių [c]šmeižė jį, sakydamas: „Jei tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“ 40 Bet kitas sudrausdamas atsiliepė jam, sakydamas: „Ar tu net Dievo nebijai, §„nors tau galioja tas pats smerkiantis nuosprendis“ t. „esi po tuo pačiu smerkiančiu nuosprendžiu“.nors tau galioja tas pats smerkiantis nuosprendis? 41 O mums, žinoma, teisėtai, nes gauname atlygį, atitinkantį mūsų darbus, bet šitas nieko nepadoraus nepadarė.“ 42 Ir jis tarė Jėzui: „Viešpatie, prisimink mane, kai [e]savo karalystėje ateisi.“ 43 Ir Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: [f]tu būsi su manimi rojuje šiandien.“ 44 Ir buvo apie šeštą valandą, ir visą [g]kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos, 45 ir saulė aptemo, ir šventyklos uždanga buvo perplėštas pusiau. 46 Ir sušukęs garsiu balsu Jėzus tarė: „Tėve, į tavo rankas aš [h]pavedu savo dvasią!“ O [i]tai pasakęs jis išleido dvasią.
<- Luko 22Luko 24 ->
Luko
a
-
„apdejavo“ – Arba „mušėsi į krūtinę“.
- b „atsitiks“ – Arba „įvyks“.
- c „šmeižė jį“ – Arba „jam piktžodžiavo“.
- d „nors tau galioja tas pats smerkiantis nuosprendis“ t. „esi po tuo pačiu smerkiančiu nuosprendžiu“.
- e „savo karalystėje ateisi“ – Arba „ateisi su savo karališka valdžia“; gal „ateisi į savo karalystę“.
- f „tu būsi su manimi rojuje šiandien“ – Gr. k. žodžių tvarka yra „šiandien tu būsi su manimi rojuje“. Gr. kalboje žodis sakinio pradžioje yra pabrėžiamas; Jėzus pabrėžė, kad atgailavusiam ir Jėzumi pasitikėjusiam vagiui nereiks laukti, kol Jėzus ateis valdyti žemę, bet būtent tądien jau bendraus su Jėzumi rojuje; nėra jokio pagrindo klaidatikių teiginiui, kad Jėzus aiškino ne buvimo kartu laiko, bet laiką, kai kalba, kaip jie klaidingai išverčia: „sakau tau šiandien: tu būsi su manimi rojuje“.
- g „kraštą“ – Arba „žemę“.
- h „pavedu“ – Gr. (PT) „pavesiu“.
- i „tai“ – Gr. (PT) dgs., „tuos dalykus“.