10 Ir jis per šabą mokė vienoje iš sinagogų. 11 Ir štai buvo ten moteris, aštuoniolika metų turinti [b]ligos dvasią. Ji ir buvo susitraukusi, ir visiškai negalėjo išsitiesti. 12 O ja pamatęs Jėzus pasišaukė ją ir jai tarė: „Moterie, esi [c]išvaduota iš savo [d]ligos!“ 13 Ir jis uždėjo ant jos rankas o ji tuoj pat buvo padaryta tiesi ir ėmė šlovinti Dievą. 14 Bet reaguodamas sinagogos vadovas, supykęs, kad Jėzus gydė šabo dieną, pasakė miniai: „Yra šešios dienos, per kurias reikia dirbti. Tad jomis ateikite ir gydykitės, o ne per šabą!“ 15 Tada Viešpats atsakydamas jam tarė: „Veidmainy, argi kiekvienas iš jūsų šabo dieną neatriša savo jaučio ar asilo nuo [e]ėdžių ir nenuveda pagirdyti? 16 Ir argi šios moters, kuri yra Abraomo duktė, kurią Šėtonas laikė [f]sukaustęs štai šiuos aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš šitų pančių šabo dieną?“ 17 Ir jam tai kalbant, visi jo priešininkai susigėdo, o visa minia džiaugėsi visais jo daromais šlovingais darbais.
<- Luko 12Luko 14 ->-
„po to“ – Arba „ateičiai“; žr. 1Ti 6:19, kur dar vartojama frazė εἰς τὸ μέλλον (eis to mellon).