10 Ir jis per šabą mokė vienoje iš sinagogų. 11 Ir štai buvo ten moteris, aštuoniolika metų turinti [b]ligos dvasią. Ji ir buvo susitraukusi, ir visiškai negalėjo išsitiesti. 12 O ja pamatęs Jėzus pasišaukė ją ir jai tarė: „Moterie, esi [c]išvaduota iš savo [d]ligos!“ 13 Ir jis uždėjo ant jos rankas o ji tuoj pat buvo padaryta tiesi ir ėmė šlovinti Dievą. 14 Bet reaguodamas sinagogos vadovas, supykęs, kad Jėzus gydė šabo dieną, pasakė miniai: „Yra šešios dienos, per kurias reikia dirbti. Tad jomis ateikite ir gydykitės, o ne per šabą!“ 15 Tada Viešpats atsakydamas jam tarė: „Veidmainy, argi kiekvienas iš jūsų šabo dieną neatriša savo jaučio ar asilo nuo [e]ėdžių ir nenuveda pagirdyti? 16 Ir argi šios moters, kuri yra Abraomo duktė, kurią Šėtonas laikė [f]sukaustęs štai šiuos aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš šitų pančių šabo dieną?“ 17 Ir jam tai kalbant, visi jo priešininkai susigėdo, o visa minia džiaugėsi visais jo daromais šlovingais darbais.
<- Luko 12Luko 14 ->-
„po to“ – Arba „ateičiai“; žr. 1Ti 6:19, kur dar vartojama frazė εἰς τὸ μέλλον (eis to mellon).
- b „ligos“ – Arba „silpnumo“.
- c „išvaduota“ – Arba „atlaisvinta nuo“. Šis gr. žodis vartojamas ligos kontekste tik čia NT. Žodis rodo į galutinį, neatšaukiamą ir visišką atrišimą, skyrybą, išlaisvinimą.
- d „ligos“ – Arba „silpnumo“.
- e „ėdžių“ – Arba „gardo“.
- f „sukaustęs“ – Arba „surišęs“.