14 Aš buvau pajuoka visai savo tautai, jų pašaipos daina visą dieną. 22 Dėl VIEŠPATIES [a]gailestingumo gausybės mums neatėjo galas, nes jo [b]apstus meilingumas nesibaigia – 23 [c]atsinaujina kas rytą. Didelė tavo ištikimybė! 24 VIEŠPATS yra mano dalis, „sako mano siela, „todėl sudedu viltis į Jį. 25 VIEŠPATS yra geras tiems, kurie jo laukia, jis geras tai sielai, kuri jo ieško. 26 Gera ir sudėti viltis į VIEŠPATIES išgelbėjimą ir [d]tyliai to laukti. 33 nes jis [e]ne iš širdies prispaudžia ir nuliūdina žmones. 40 Ištirkime ir išmėginkime savo [f]kelius ir gręžkimės į VIEŠPATĮ! 51 Mano akis skaudina mano [g]širdį dėl visų mano miesto dukterų.

<- Raudos 2