Judo laiškas

1 Judas, Jėzaus Kristaus *„tarnas“ – Arba „savanoriškai pasižadėjęs vergas“, „savanoris vergas“.tarnas ir Jokūbo brolis, †„Dievo Tėvo veikimu pašventintiems“ – Arba „Dieve Tėve pašventintiems“.Dievo Tėvo veikimu pašventintiems ir ‡„Jėzaus Kristaus“ – Arba „Jėzui Kristui“, t. y. Jo naudai; arba „Jėzuje Kristuje“.Jėzaus Kristaus išsaugotiems pašauktiesiems. 2 Tegul gailestingumas jums ir ramybė bei meilė gausėja!

3 Mylimieji, su visu uolumu atsidėdamas rašyti jums apie bendrąjį išgelbėjimą, §„man atsirado būtinybė“ – T. „turėjau būtinumą“.man atsirado būtinybė parašyti jums ragindamas, kad narsiai kovotumėte už *„tikėjimą“ – Arba „tikybą“, t. y. perduotų tikėtinų dalykų visumą.tikėjimą, †„vieną kartą galutiniai“ – Arba „kartą visam laikui“.vieną kartą galutiniai perduotą šventiesiems, 4 nes vogčiomis įslinko kai kurie žmonės, kurie jau seniai iš anksto užrašyti tokiam smerkiančiam nuosprendžiui; jie bedieviai, ‡„perverčiantys“ – Arba „sukeičiantys“.perverčiantys mūsų Dievo malonę į §„palaidumą“ – T. y. gyvenimą bet kaip, be susilaikymo, be ribų, be taisyklių; rodo į gašlią, ištvirkusią gyvenseną.palaidumą ir neigiantys vienintelį Valdovą Dievą ir mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. 5 Todėl *„pareiškiu valią“ – Arba „išdėstau norą“, „noriu“.pareiškiu valią jums priminti (kartą visam laikui jums †„jau gavus tokią žinią“ – Gal „sužinojus tai“.jau gavus tokią žinią), kad Viešpats pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto šalies, paskui pražudė netikinčius. 6 Taip pat angelus, nesilaikiusius savo ‡„valdžios“ – Arba „vyresnybės“, t. y. statuso kaip įgalioti Dievo valdžios pareigūnai.valdžios, bet palikusius savo buveinę, jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios Dienos teismui. 7 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie tokiu pat būdu, kaip šitie, paleistuvavo ir užsigeidė kitokio kūno, yra parodomi kaip pavyzdys, kentėdami amžinos ugnies bausmę.

8 O vis dėlto panašiu būdu šitie žmonės sapnuodami viena vertus suteršia kūną, antra vertus atmeta §„viešpatavimą“ – Arba „viešpatystę“, „valdžią“. Gr. žodis κυριότης (kuriotės) vartojamas ir Ef 1:21, Kol 1:16, II Pt 2:10.viešpatavimą ir šmeižia šlovinguosius. 9 Priešingai, arkangelas Mykolas, kai, varžydamasis su velniu, ginčijosi dėl Mozės kūno, neišdrįso jam ištarti koneveikiančio kaltinimo, bet pasakė: „Tesudraudžia tave Viešpats!“ 10 Bet šitie šmeižia, ko neišmano, o ką tik jie instinktyviai *„numano“ – Arba „išmano“.numano kaip nesamprotaujantys gyvuliai, †„tuo jie save gadina“ – Gal „tuo / tame jie genda“.tuo jie save gadina. 11 Vargas jiems! Nes jie nuėjo Kaino keliu, dėl užmokesčio galvotrūkčiais atsidavė Balaamo paklydimui ir žuvo nuo Korės prieštaravimo. 12 Šitie yra pavojingos ‡„uolos“ – Gal „dėmės“.uolos jūsų meilės pokyliuose, jie puotauja be baimės, gano save – bevandeniai, vėjų nuvaikomi debesys; rudens bevaisiai medžiai, dusyk mirę, išrauti; 13 šėlstančios jūros bangos, spjaudančios savo begėdystės putas; žvaigždės klajoklės, kurioms yra išlaikyta apgaubianti tamsybė per amžius. 14 Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas, sakydamas: „Štai Viešpats ateina su savo šventais miriadais 15 įvykdyti teismo visiems ir įrodyti visų jų tarpe esančių bedievių kaltumą už visus jų bedieviškus darbus, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir už visas šiurkštybes, kurias bedieviai nusidėjėliai kalbėjo prieš jį.“ 16 Šitie yra niurnekliai, nepatenkinti savo dalia, bevaikščiojantys pagal savo geismus. Jų burna kalba didžiai išpūstus žodžius – jie §„pataikauja žmonėms“ – Gr. ≈ „gerbia žmonių veidus“, „žavisi žmonių veidais“.pataikauja žmonėms dėl pelno. 17 Bet jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie iš anksto buvo pasakyti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų, 18 kad jie ir sakydavo jums, jog paskutiniu laiku bus šaipūnų, bevaikščiojančių pagal savo pačių bedieviškus geismus. 19 Šitie yra tie, kurie save išskiria, *„jusliniai“ – Arba „sieliniai“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu. Juslinis žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė (žr. I Kor 2:14).jusliniai, neturintys Dvasios. 20 Bet jūs, mylimieji, toliau statydami save ant savo švenčiausiojo †„tikėjimo“ – Arba „tikybos“, t. y. visumos perduotų dalykų, kuriais reikia tikėti.tikėjimo, melsdamiesi ‡„Šventosios Dvasios valdomi“ – Arba „Šventojoje Dvasioje“, „Šventosios Dvasios įtakoje“, „Šventosios Dvasios paveikti“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.Šventosios Dvasios valdomi, 21 išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinam gyvenimui. 22 Taigi būtinai pasigailėkite vienų, įžvelgdami skirtumą, 23 bet kitus bijodami išgelbėkite, traukdami iš ugnies, bodėdamiesi net kūno sutepto drabužio. 24 O tam, kuris pajėgia jus išsaugoti nesuklupusius ir savo šlovės akivaizdon pastatyti jus be kliaudos su džiūgavimu, 25 vieninteliam išmintingajam Dievui, mūsų Išgelbėtojui, priklauso šlovė, didybė, galybė ir valdžia ir dabar ir visais amžių amžiais! Amen.