2 O buvo arti žydų Padangčių šventė. 3 Dėl to jo broliai jam tarė: „Išeik iš čia ir nueik į Judėją, kad ir tavo mokytiniai pamatytų [b]darbus, kuriuos darai, 4 nes niekas, kuris siekia [c]iškilti viešumon, nieko nedaro slapčiomis. Jei tu darai šiuos dalykus, parodyk save pasauliui.“ 5 (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) 6 Tada Jėzus jiems tarė: „Mano laikas dar neatėjo, bet jūsų laikas visuomet yra [d]tinkamas. 7 Yra neįmanoma pasauliui jūsų nekęsti, bet jis nekenčia manęs, nes aš liudiju apie jį, kad jo darbai yra blogi. 8 Jūs patys eikite aukštyn į šią šventę; aš dar neinu aukštyn į šią šventę, nes mano laikas dar nėra [e]išsipildęs.“ 9 Pasakęs jiems tuos dalykus, jis pasiliko Galilėjoje. 10 O kai jo broliai buvo nuėję aukštyn, tada ir jis nuėjo aukštyn į šventę – ne viešai, bet tarsi slapčiomis.

11 Tad žydų vadovai ieškojo jo šventėje ir sakė: „Kur tasai yra?“ 12 Ir miniose buvo daug murmėjimo dėl jo. Iš vienos pusės vieni sakė: „Jis yra geras žmogus“, bet kiti sakė: „Ne; jis minią klaidina.“ 13 Vis dėlto nė vienas apie jį viešai nekalbėjo [f]nes bijojo žydų vadovų.

14 O šventei jau įpusėjus Jėzus nuėjo aukštyn į šventyklą ir ėmė mokyti. 15 Ir žydų vadovai stebėjosi, sakydami: „Iš kur šitas, ‡„specialiai nesimokęs“ – Be abejo, Viešpats Jėzus turėjo bendrąjį lavinimą, kaip ir kiti žydų berniukai (plg. Lk 2:46) bet jis nebuvo kieno nors žinomo rabino mokytinis.specialiai nesimokęs, žino [h]rašytinį tekstą?“

16 Atsakydamas Jėzus jiems tarė: „Mano mokslas yra ne mano, bet to, kuris mane siuntė. 17 Jei kas [i]turi valią vykdyti jo valią, tas sužinos apie tą mokslą – ar jis yra iš Dievo, ar aš kalbu [j]vadovaudamasis savimi. 18 Kas kalba [k]vadovaudamasis savimi, tas ieško savo šlovės. Tačiau, kas ieško šlovės to, kuris jį siuntė, tas yra [l]teisingas, ir jame nėra neteisybės. 19 Argi Mozė jums nedavė įstatymo? Tačiau nė vienas iš jūsų nesilaiko įstatymo. Kodėl siekiate mane nužudyti?“

20 [m]Žmonės atsiliepdami pasakė: „Tu [n]velnio apsėstas! Kas gi siekia tave nužudyti?“

21 Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Padariau tik vieną darbą, ir esate visi nustebę. 22 Dėl to [o]Mozė davė jums apipjaustymą – nors jis nėra iš Mozės, bet [p]iš protėvių – ir jūs šabo dieną apipjaustote žmogų. 23 Jei žmogus šabo dieną gauna apipjaustymą, kad nebūtų sulaužytas Mozės įstatymas, ar jūs ant manęs pykstate, kad šabo dieną visą žmogų padariau sveiką? 24 Nebeteiskite pagal išvaizdą, bet teiskite teisingu [q]nuosprendžiu.“

25 Tada kai kurie jeruzaliečiai tarė: „Ar ne šitas yra tas, kurį jie siekia nužudyti? 26 Bet žiūrėkite: jis [r]viešai kalba, ir jie nieko jam nesako. Nejaugi valdytojai tikrai žino, kad šitas yra [s]kaip tik Kristus? 27 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai [t]ateis Kristus, niekas [u]nežinos, iš kur jis yra.“

28 Tuomet sušuko Jėzus šventykloje, mokydamas ir sakydamas: [v]„Ar jūs ir mane pažįstate, ir žinote, iš kur aš esu? [w]O aš esu atėjęs ne [x]savimi vadovaudamasis, bet tas, kuris mane siuntė, yra [y]teisingas kurio jūs nepažįstate. 29 Bet aš jį pažįstu, nes esu iš jo, ir mane siuntė jis.“

30 Tuomet jie siekė jį suimti, bet nė vienas [z]nepakėlė prieš jį rankos, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi. 31 O daugelis iš minios įtikėjo juo ir sakė: „Kai Kristus ateis, nejaugi jis padarys daugiau antgamtinių ženklų už tuos, kuriuos šitas yra padaręs?“

32 Fariziejai išgirdo, kad minia tuos dalykus murmėjo apie jį, tad fariziejai bei aukštieji kunigai pasiuntė [aa]patikėtinius jo suimti. 33 Tada Jėzus jiems tarė: [bb]„Dar trumpą laiką [cc]būsiu su jumis, ir tada [dd]eisiu pas tą, kuris mane siuntė. 34 Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš [ee]esu, ten jūs negalite ateiti.“

35 Tada [ff]žydai sakė vieni kitiems: „Kur jis eis, kad mes jo nerasime? Bene jis rengiasi keliauti pas [gg]išeivius tarp [hh]graikų ir mokys graikus? 36 Kas tai per žodis, kurį jis pasakė: „Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš esu, ten jūs negalite ateiti“?“

37 O paskutiniąją, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė, sakydamas: „Jei bet kas trokšta, tegul ateina [ii]pas mane ir tegul geria. 38 Kas tiki manimi, kaip šventraštis pasakė, gyvojo vandens upės tekės iš jo vidaus.“ 39 (O jis tai pasakė apie [jj]Dvasią, kurią turėjo gauti tie, kurie tiki juo. Mat Dvasia *„dar nebuvo gauta“ – Kai Jėzus tai pasakė, Jo mokytiniai dar nebuvo „apvilkti jėga iš aukštybių“ (Lk 24:49), t. y. Šventoji Dvasia dar neįgalino Jėzaus bažnyčios. Bet Jn 14:16-17 aiškiai rodo, kad jie jau ir prieš Sekminių dieną pažinojo Šventąją Dvasią ir Dievas Šventoji Dvasia gyveno su jais. Sekminių dieną Jėzaus bažnyčia gavo tą jėgą liudyti apie Jėzų, jos nariai buvo „apvilkti jėga iš aukštybių“ ir nuo tol bažnyčia pradėjo daugintis kitose vietovėse.dar nebuvo gauta, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.)

40 Todėl daugelis iš minios, išgirdę [ll]tą pasakymą, sakė: „Iš tiesų šitas yra tas Pranašas.“ 41 Kiti sakė: „Šitas yra Kristus.“ Bet dar kiti sakė: [mm]„Ką?! Nejaugi Kristus ateis iš Galilėjos? 42 Argi šventraštis nesakė, kad Kristus ateina iš Dovydo sėklos ir iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ 43 Taigi minioje atsirado susiskaldymas dėl jo. 44 Ir kai kurie iš jų norėjo jį suimti, bet nė vienas [nn]nepakėlė prieš jį rankos.

45 Tada [oo]patikėtiniai [pp]sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus, o tie tarė jiems: „Kodėl neatvedėte jo?“ 46 [qq]Patikėtiniai atsakė: „Dar niekada žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šitas žmogus!“ 47 Todėl fariziejai jiems atsiliepė: „Ar ir jūs esate suklaidinti? 48 Nejaugi kas nors iš [rr]valdytojų ar iš fariziejų pasitikėjo juo? 49 Bet šita minia, kuri nežino Įstatymo, yra prakeikta!“ 50 Į juos prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo atėjęs pas *„Jėzų“ – T. „jį“.Jėzų nakčia: 51 „Nejaugi mūsų įstatymas teisia žmogų, jeigu nebūtų pirmiau jo išklausęs ir sužinojęs, ką jis daro?“ 52 Jie atsakydami jam tarė: „Nejaugi ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatyk, kad [tt]joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos.“ 53 Ir kiekvienas nuėjo į savo namus.

<- Jono 6Jono 8 ->