1 Tad Pilotas tuomet paėmė Jėzų ir nuplakdino. 2 Ir kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpurine skraiste 3 ir tarė: „Sveikas, žydų karaliau!“, ir *„vis daužė Jėzui per veidą“ – T. „vis davė kirtį ranka“. Arba „vis davė Jėzui kirtį rykšte“ arba „vis smogė Jėzui rankos delnu“ (žodis „vis“ atspindi imperfektyvo vksm.).vis daužė Jėzui per veidą. 4 Taigi Pilotas dar kartą išėjo laukan ir jiems *tarė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jokios kaltės jame.“ 5 Tada Jėzus išėjo laukan nešinas erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. O Pilotas jiems *tarė: „Štai žmogus!“ 6 Taigi, kai aukštieji kunigai ir †„patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.patikėtiniai jį pamatė, jie šaukė, sakydami: „Nukryžiuok jį, nukryžiuok!“ Pilotas jiems *tarė: „Jį paimkite jūs patys ir nukryžiuokite, nes aš jame nerandu kaltės!“ 7 Žydai jam atsakė: „Mes turime įstatymą, ir pagal mūsų įstatymą jis turi mirti, nes jis ‡„paskyrė save“ – Arba „darėsi“. Gr. žodžio ποιέω (poiéō), čia išverstas „paskyrė“, pagrindinė reikšmė yra „padaryti“. Čia ir Mk 3:14 turi reikšmę „paskirti“, o kai kalbama apie save, „paskirti save“ arba „darytis“ tinka, kaip Jn 19:12. Plg. Jn 5:18, Mk 14:61-64, Mt 26:63-66.paskyrė save Dievo Sūnumi.“ 8 Taigi, kai Pilotas išgirdo tą §„pasakymą“ – Arba „žodį“.pasakymą, jis *„dar labiau išsigando“ – Plg. Mt 27:19.dar labiau išsigando 9 ir vėl nuėjo į †„teismo aikštę“ – Žr. Mt 27:27 išnašą.teismo aikštę ir *pasakė Jėzui: „Iš kur tu esi?“ Bet Jėzus ‡„jam neatsakė“ – T. „nedavė jam atsakymo“.jam neatsakė. 10 Tada Pilotas jam *tarė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią tave nukryžiuoti ir turiu valdžią tave paleisti?!“ 11 Jėzus atsakė: „Tu prieš mane neturėtum jokios §„valdžios“ – Arba „valdymo galios“, „įgaliojimo“; gal „teisės“. Plg. Rom 13:1.valdžios, jei tau nebūtų duota iš aukštybių. Todėl tas, kuris mane *„perdavė“ – Arba „išdavė“. Gr. žodis yra esamojo laiko dalyvis, kuris gali turėti būtojo laiko reikšmę (plg. I Tes 1:10, 2:12, 5:25; Jn 6:64 ir kt. (gr.)). Frazė „tas, kuris mane perdavė“ galėtų būti išverstas ir „mano perdavėjas (išdavėjas)“.perdavė tau, turi didesnę nuodėmę.“ 12 Ir nuo tol Pilotas vis pasistengė jį paleisti, bet žydai vis šaukė, sakydami: „Jei šitą paleisi, nesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kuris †„darosi karaliumi“ – Arba „paskiria save karaliumi“. Plg. Jn 19:7 „paskiria save Dievo Sūnumi“, kurioje irgi vartojamas gr. žodis ποιέω (poiéō).darosi karaliumi, kalba prieš ciesorių.“ 13 ‡„Tada“ – Arba „Todėl“.Tada Pilotas, išgirdęs tą §„pasakymą“ – Arba „žodį“.pasakymą, išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teismo krasę vietoje, pavadintoje „Akmenų grindinys“, o hebrajiškai – Gabata. 14 O tai buvo Aplenkimo šventės Pasirengimo diena ir apie šeštą valandą. Ir jis *tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“ 15 Bet jie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok jį!“ Pilotas jiems *tarė: „Ar man nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Neturime karaliaus, tiktai ciesorių!“ 16 Taigi tuomet jis atidavė jiems jį, kad būtų nukryžiuotas. O jie paėmė ir nusivedė Jėzų. 17 Ir jis, nešdamas savo kryžių, išėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, kuri hebrajiškai vadinama Golgota, 18 kur jie nukryžiavo jį, o su juo kitus du *„vienoje ir antroje pusėje“ – Arba „abejose pusėse“; t. „šioje pusėje ir šioje pusėje“. Gr. frazė ἐντεῦθεν καὶ ἐντεῦθεν (enteuthen kai enteuthen) vartojamas dar Apr 22:2.vienoje ir antroje pusėje, bet Jėzų viduryje. 19 O be to Pilotas parašė užrašą ir prisegė jį prie kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus †„Nazarietis“ – Arba „Nazarėnas“, „iš Nazareto“.Nazarietis, žydų karalius.“ 20 Tad šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o ‡„parašyta buvo“ – Arba „jis buvo parašytas“.parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai. 21 Tad žydų aukštieji kunigai tarė Pilotui: „Nerašyk: „Žydų Karalius„“, bet, „Šitas sakė: „Aš esu žydų Karalius“.“ 22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“ 23 O kareiviai, kai buvo nukryžiavę Jėzų, paėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir §„tuniką“ – Gr. žodis χιτών (chiton) nurodo ilgus apatinius marškinius. Žodis vartojamas 10-tyje NT eilučių. Vienintelė, kuri galėtų nurodyti viršutinius drabužius, yra Mk 14:63, bet ir ten gali rodyti į apatinį drabužį.tuniką. O tunika buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai austa. 24 Todėl jie vieni kitiems tarė: „Neplėšykime jοs, bet *„meskime dėl jos burtą“ – Arba „sužinokime / spręskime sutartinio ženklo būdu“. Tai gr. λαγχάνω (lanchánō), kuris dar vartojamas NT tik Lk 1:9, Apd 1:17, ir II Pt 1:1.meskime dėl jos burtą, †„kam ji teks“ – T. „kieno ji bus“.kam teks“, – kad išsipildytų ‡„šventraštis […]“ – Žr. Ps 22:18.šventraštis, kuris sako: „Jie pasidalijo tarpusavyje mano §„drabužius“ – Tas pats gr. žodis ἱμάτιον (himátion) yra išverstas žodžiu „skraistė“ Jn 19:2, 5 eilutėse.drabužius ir dėl mano *„apdaro“ – Gr. žodis ἱματισμός (himatismós) vartojamas NT dar Mt 27:35; Lk 7:25, 9:29; Apd 20:33; I Tim 2:9.apdaro metė burtą.“ †„Būtent“ – Arba „Tikrai“ (gr. μέν (mén)).Būtent dėl to kareiviai padarė šituos dalykus. 25 Tuo tarpu prie Jėzaus kryžiaus ‡„stovėjo […]“ – Jonas čia neparašė, kad jo paties motina irgi buvo ten (Mt 27:56 ji išvardinama kaip Zebediejaus sūnų motina).stovėjo jo motina bei jo motinos sesuo, Kleopo žmona Marija, ir Marija Magdalietė. 26 Taigi Jėzus, pamatęs motiną ir šalia stovintį mokytinį, kurį jis mylėjo, *tarė savo motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ 27 Po to jis *tarė mokytiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos tas mokytinis pasiėmė ją §„į savo namus“ – Žr. Jn 1:11, 16:32; Apd 21:6, kur gr. frazė εἰς τὰ ἴδια (eis ta idia) vartojama. Kalbama apie savus daiktus.į savo namus. 28 Po to, žinodamas, jog jau viskas atlikta, kad išsipildytų šventraštis, Jėzus *tarė: „Trokštu.“ 29 O tenai *„buvo pastatytas“ – Arba „stovėjo“.buvo pastatytas indas, pilnas acto. Ir jie, pripildę kempinę acto ir uždėję ją ant yzopo šakelės, prikišo prie jo burnos. 30 Taigi, kai Jėzus buvo ėmęs acto, jis tarė: †„Atlikta!“ – Arba „Galutinai atlikta!“, „Užbaigta!“. Plg. Jn 13:1.„Atlikta!“ Ir, nulenkęs galvą, atidavė dvasią. 31 Taigi, dėl to, kad buvo Pasirengimo diena, žydai, kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes ta šabo diena buvo didi, – prašė Pilotą, kad būtų ‡„sulaužytos“ – Arba „sutriuškintos“.sulaužytos jų kojos ir kūnai būtų nuimti. 32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė pirmojo kojas, taip pat kito, kuris buvo su juo nukryžiuotas. 33 Bet kai, priėję prie Jėzaus, pamatė jį jau mirus, jie nebelaužė jam kojų, 34 tik vienas iš kareivių ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. 35 Ir tas, kuris tai matė, yra paliudijęs (ir jo liudijimas yra §„tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinos), „atitinkantis tiesą“.tiesa, ir jis žino, kad sako *„tiesą“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alethes), „tuos dalykus, kurie atitinka tiesą“.tiesą), kad tikėtumėte jūs. 36 Nes šitie dalykai įvyko, kad išsipildytų šventraštis: †„Nė vienas […]“ – Žr. Ps 34:20, Iš 12:46, Sk 9:12, Ps 22:14.Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas. 37 Ir vėl, kitas šventraštis sako: ‡„Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“ – Žr. Zch 12:10; plg. Ps 22:16.„Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“ 38 Ir po šitų įvykių Juozapas iš Arimatėjos, būdamas Jėzaus mokytinis, – tik slaptas dėl žydų baimės, – paprašė Pilotą, kad §„tas jam leistų pasiimti“ – T. „kad galėtų pasiimti“.tas jam leistų pasiimti Jėzaus kūną, ir Pilotas leido. Tad jis atėjo ir pasiėmė Jėzaus kūną. 39 Taip pat atėjo ir Nikodemas, kuris iš pradžių buvo atėjęs pas Jėzų nakčia, atnešdamas apie šimto svarų miros ir alavijo mišinio. 40 Taigi, jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo jį į linines drobules su kvepalais, kaip yra paprotys žydams paruošti laidojimui. 41 O toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas, buvo sodas, o *„tame“ – Gr. artikelis.tame sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo †„laidotas“ – Arba „paguldytas“.laidotas. 42 Taigi dėl žydų Pasirengimo dienos jie ten paguldė Jėzų, nes kapas buvo arti.

<- Jono 18Jono 20 ->