1 Pasakęs tuos žodžius, Jėzus išėjo su savo mokytiniais į kitą [a]žiemą tekančio upelio [b]„Kedron“ pusę, kur buvo sodas, į kurį įėjo jis ir jo mokytiniai. 2 O jo išdavikas Judas taip pat žinojo [c]tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokytiniais. 3 Taigi Judas, gavęs § „būrį kareivių“ – Arba „batalioną“. Žr. Mt 27:27 išnašą. Yra manančių, kad žodis σπεῖρα (speira) čia rodo į mažiau kareivių nei kitose kontekstuose (pvz., A. T. Robertson), bet John Gill mano, kad šiame būryje galėjo būti net 500 kareivių.būrį kareivių ir [e]patikėtinių iš aukštųjų kunigų ir fariziejų, *atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais. 4 Todėl Jėzus, žinodamas [f]visa, kas [g]jam atsitinka, [h]išėjo į priekį ir jiems tarė: „Ko ieškote?“ 5 Jie atsakė jam: „Jėzaus [i]Nazariečio“. Jėzus jiems *tarė: „AŠ ESU tas“. O jo išdavikas Judas irgi stovėjo su jais. 6 Taigi, kai tik jis ištarė jiems: „AŠ ESU tas“, jie atsitraukė ir parpuolė ant žemės. 7 Tada jis vėl juos paklausė: „Ko ieškote?“ Ir jie tarė: „Jėzaus [j]Nazariečio“. 8 Jėzus atsakė: „Jums pasakiau, kad AŠ ESU tas. Taigi jei ieškote manęs, tai leiskite šitiems pasišalinti“, – 9 [k]kad išsipildytų žodis, kurį jis buvo pasakęs: „Iš tų, kuriuos man davei, [l]nepraradau nė vieno“. 10 Tada Simonas Petras, [m]kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. O [n]to tarno vardas buvo Malkus. 11 Tada Jėzus pasakė Petrui: „Kišk savo kalaviją į makštį! Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“ 12 Tada [o]būrys, [p]jo vadas ir [q]žydų [r]patikėtiniai sučiupo Jėzų, jį surišo 13 ir nuvedė jį pirma pas Aną, nes jis buvo uošvis Kajafo, kuris [s]tais metais buvo vyriausiasis kunigas. 14 O Kajafas buvo tas, kuris buvo pataręs [t]žydams, kad yra naudinga, jog vienas žmogus mirtų už liaudį.

15 O paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokytinis. Tas mokytinis buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą. 16 Bet Petras liko stovėti prie durų. Tada išėjo anas mokytinis, kuris buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui, ir kalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą. 17 Tada tarnaitė durininkė *pasakė Petrui: „Ar ir tu nesi vienas iš šito žmogaus mokytinių?“ Jis *pasakė: „Nesu!“ 18 O ten stoviniavo tarnai ir [u]patikėtiniai, dėl šalčio susikūrę ugnį iš anglių. Petras taip pat buvo su jais, stovinėdamas ir šildydamasis.

19 Tada vyriausiasis kunigas paklausė Jėzaus apie jo mokytinius ir apie jo mokslą. 20 Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susieina žydai, ir slapčia nieko nekalbėjau. 21 Kodėl mane klausinėji? Klausinėk tuos, kurie yra girdėję, ką jiems kalbėjau. Štai jie žino, ką aš sakiau.“ 22 Ir jam [v]tai pasakius, vienas iš šalia stovinčių [w]patikėtinių § „daužė Jėzui per veidą“ – T. „davė kirtį ranka“. Arba „davė Jėzui kirtį rykšte“ arba „smogė Jėzui rankos delnu“.daužė Jėzui per veidą, sakydamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!“ 23 Jėzus jam atsakė: „Jei neteisingai pasakiau, liudyk apie tai, kas neteisinga, bet jei teisingai, kam mane muši?“ 24 (Taigi, Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.)

25 Tuo tarpu Simonas Petras [y]tebestovėjo ir šildėsi. Todėl jie tarė jam: „Ar ir tu nesi vienas iš jo mokytinių?“ Jis [z]išsigynė, sakydamas: „Nesu!“ 26 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, *pasakė: „Argi aš tavęs nemačiau sode kartu su juo?“ 27 Tada Petras vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.

28 Tada jie *nuvedė Jėzų nuo Kajafo į ‡ „teismo aikštę“ (2 k.) – Arba „romėnų valdytojo rūmus / būstinę“. Žr. Mt 27:27 išnašą.teismo aikštę, – o buvo anksti, – bet jie patys nėjo į teismo aikštę, kad nesusiterštų, bet kad galėtų valgyti Aplenkimo avinėlį. 29 Tada Pilotas išėjo pas juos ir tarė: „Kokį kaltinimą [bb]keliate prieš šitą žmogų?“ 30 Jie atsakydami jam tarė: „Jeigu jis nebūtų blogadarys, nebūtume tau jo perdavę.“ 31 Tada Pilotas tarė jiems: „Jį paimkite jūs patys ir jį teiskite pagal savo įstatymą!“ Tada žydai jam tarė: „Mums neteisėta nė vieno [cc]nužudyti“, – 32 kad išsipildytų [dd]Jėzaus žodis, kurį jis buvo pasakęs, [ee]nurodydamas, kokia mirtimi [ff]jam numatyta mirti. 33 Tada Pilotas vėl įėjo į [gg]teismo aikštę ir pasišaukė Jėzų ir jam tarė: „Ar tu esi žydų karalius?“ 34 Jėzus jam atsakė: „Ar tu tai sakai [hh]vadovaudamasis savimi, ar kiti apie mane tau pasakė?“ 35 Pilotas atsakė: „Nejaugi aš esu žydas?! Tavo tauta ir aukštieji kunigai tave man perdavė. Ką padarei?“ 36 Jėzus atsakė: „Mano karalystė yra ne iš šio pasaulio. Jeigu mano karalystė būtų iš šio pasaulio, tuomet mano [ii]pavaldiniai kovotų, kad aš nebūčiau atiduotas žydams. Bet [jj]iš tikrųjų mano karalystė nėra iš čia.“ 37 Todėl Pilotas jam tarė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: * „Tu tai sakai“ – Žr. Mt 27:11, Mk 152, Lk 23:3. Greičiausiai tai yra gr. k. idioma, kuri reiškia „taip“ (A. T. Robertson, komentuodamas Lk 22:70). Plg. ir Mt 26:64 su Mk 14:62.„Tu tai sakai, [ll]nes [mm]aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kuris yra [nn]iš tiesos, klauso mano balso.“ 38 Pilotas jam *pasakė: „Kas yra tiesa?“ Ir tai taręs jis vėl išėjo pas žydus ir jiems *tarė: „Aš nerandu jame jokios kaltės. 39 Vis dėlto jūs turite paprotį, kad per Aplenkimo šventę paleisčiau jums vieną suimtąjį. Taigi ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“ 40 Tada jie visi vėl šaukė, sakydami: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.

<- Jono 17Jono 19 ->