1 Tada, šešios dienos prieš Aplenkimo šventę, Jėzus atėjo į Betaniją, kur buvo numirėlis Lozorius, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų. 2 Taigi, ten jie iškėlė jam vaišes ir Morta patarnavo, o Lozorius buvo vienas iš atsilošiančiųjų su juo prie stalo. 3 Tada Marija, paėmusi *„svarą“ – Gr. λίτρα (litra). Tai buvo Romos Imperijos „libra“, kurios svoris buvo 327-329 gramai.svarą labai brangių tepamųjų kvepalų iš †„tikro“ – Gr. πιστικός (pistikos), kuris vartojamas NT dar tik Mk 14:3. Arba „gryno“. Žodis yra įvairiai verčiamas.tikro nardo, patepė Jėzui kojas. Ji ir nušluostė jo kojas savo plaukais. Ir namai prisipildė tepamųjų kvepalų kvapo. 4 Tada vienas iš jo mokytinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, ‡„kuris jį išduos“ – Arba „kuris išduosiąs jį“, „kuris ketino jį išduoti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.kuris jį išduos, *pasakė: 5 „Kodėl šie tepamieji kvepalai nebuvo parduoti už §„tris šimtus denarų“ – Vienas denaras ≈ darbininko vienos dienos darbo užmokestis. Trys šimtai denarų būtų daugmaž vienerių metų darbininko atlyginimas.tris šimtus denarų ir pinigai neatiduoti vargšams?“ 6 Jis tai sakė ne todėl, kad rūpinosi vargšais, bet todėl, kad buvo vagis ir turėjo *„kasą“ – Arba „pinigų dėžutę“.kasą, ir †„nešiojosi“ – Gr. žodis βαστάζω (bastazo) gali reikšti „išnešti“ (Jn 20:15), todėl kartais verčiamas „vagiliauti“, „grobstyti“. Manantys, kad žodžiu βαστάζω (bastazo) sakoma, jog Judas išimdavo iš pinigų, rodo dar į Mt 3:11, 8:17. Nėra klausimo, kad Judas vogdavo, klausimas tai, ar žodis βαστάζω (bastazo) tvirtina tai.nešiojosi tai, kas buvo į ją įdedama. 7 Tad Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje, ji ‡„juos“ – T. „jį“, t. y. tepamuosius kvepalus; gr. vns.juos buvo laikiusi mano laidojimo dienai. 8 Nes vargšų visada turite šalia savęs, bet mane ne visada §„turėsite“ – T. „turite“.turėsite.“ 9 Taigi didelė žydų minia žinojo, kad jis ten buvo, ir jie atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet kad pamatytų ir Lozorių, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų. 10 Bet aukštieji kunigai susitarė, kad ir Lozorių nužudytų, 11 nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzumi.

12 Rytojaus dieną didelė minia, kuri atvyko į šventę, išgirdusi, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę, 13 pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti ir šaukė: „Osana! Palaimintas tas, kuris ateina Viešpaties vardu – Izraelio Karalius!“ 14 O Jėzus, radęs jauną asilą, užsėdo ant jo, kaip yra parašyta: 15 *„Nebijok […]“ – Zch 9:9.Nebijok, Siono dukterie! Štai tavo Karalius ateina, sėdintis ant asilės jauniklio. 16 O iš pradžių jo mokytiniai šitų dalykų nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, tada jie prisiminė, kad šie dalykai buvo apie jį parašyta, ir kad jie buvo jam †„tai“ – T. „šiuos / šituos / tuos dalykus“.tai padarę. 17 Taigi ‡„vis dar liudijo“ – Gr. k. būtojo laiko eigos veikslas (imperfektyvas) rodo, kad tai buvo besitęsiantis liudijimas. Arba „vis dar patvirtino savo liudijimu“.vis dar liudijo apie tai minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė jį iš numirusiųjų. 18 §„Žmonių būrys“ – Tas pats gr. žodis dažnai verčiamas „minia“.Žmonių būrys todėl ir išėjo jį pasitikti, nes buvo girdėjęs jį padarius tą antgamtinį ženklą. 19 Todėl fariziejai kalbėjo vieni kitiems: *„Matote“ – Sakinys gali būti ir „Ar matote […]“ arba „Žiūrėkite, kad […]“.„Matote, kaip nieko negalite padaryti! Štai pasaulis nuėjo paskui jį!“

20 Ir tarp atėjusiųjų aukštyn garbinti per šventę buvo tam tikri †„graikai“ – Gr. Ἕλλην (Hellen). Tai etniniai graikai, ne graikakalbiai žydai – Ἑλληνιστής (Hellenistes). Šie graikai atvyko garbinti, todėl manoma, kad jie jau buvo atsivertę į hebrajų tikėjimą.graikai. 21 Taigi tie priėjo prie ‡„Pilypo“ – Apaštalas Pilypas buvo iš Betsaidos (Jn 1:44). Yra kitas Pilypas (diakonas, evangelistas), kuris minimas Apd 6:5; 8:5,26; 21:8.Pilypo, kilusio §„iš Galilėjos Betsaidos“ – Jn 1:44.iš Galilėjos Betsaidos, ir prašė jo, sakydami: „Gerbiamasis, *„norėtume“ – T. „norime“.norėtume pamatyti Jėzų.“ 22 Pilypas *nuėjo ir *pasakė Andriejui, o Andriejus ir Pilypas †„dar“ – Arba „vėl“dar Jėzui *pasakė. 23 O Jėzus jiems atsakė, sakydamas: „Yra atėjusi valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. 24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas įkritęs į žemę nemiršta, jis lieka vienas, bet jeigu numiršta, jis duoda daug vaisių. 25 Kas myli savo ‡„gyvybę“, „gyvybės“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).gyvybę, ją §„pražudys“ – Gal „praras“, plg. Mk 8:35, Mt 16:25, Lk 9:24, 17:33.pražudys, tačiau kas *„nekenčia“ – Žr. Lk 14:26-35.nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją †„amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion, „į gyvenimą amžiną“) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.amžinam gyvenimui. 26 Jei kas man tarnauja, jis turi sekti paskui mane, ir kur aš esu, ten bus ir mano tarnas; jei kas man tarnauja, tą gerbs mano Tėvas. 27 Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš sakysiu: ‚Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos!‘? Bet dėl šios priežasties aš atėjau į šią valandą. 28 Tėve, pašlovink savo vardą.“ Tada iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš jį pašlovinau ir vėl pašlovinsiu.“ 29 Todėl aplink stovinti ir tai girdėjusi minia sakė ‡„griaustinį sugriaudus“ – T. „griaustinį įvykus / atsitikus“.griaustinį sugriaudus. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo.“ 30 Jėzus atsakydamas tarė: „Ne dėl manęs §„pasigirdo“ – T. „atėjo“.pasigirdo tas balsas, bet dėl jūsų. 31 Dabar yra šio pasaulio teismas, dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas lauk. 32 O aš, *„kai“. – T. „jei“.kai būsiu aukštyn iškeltas nuo žemės, visus trauksiu pas save.“ 33 Jis tai pasakė †„nurodydamas“ – Gr. žodis σημαίνω (sėmainō) vartojamas ir Jn 18:32, 21:19; Apd 11:28, 25:27; Apr 1:1. Yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „žymę“, „ženklą“. Vartosenoje visada kalbama apie išankstinį paaiškinimą, todėl galimas ir toks vertimas: „paaiškinti / nurodyti iš anksto“.nurodydamas, kokia mirtimi ‡„jam numatyta mirti“ – Gr. frazėje yra žodis μέλλω (mello), kuris nusako ateities įvykius.jam numatyta mirti. 34 §„Žmonės“ – Arba „Minia“.Žmonės jam atsakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Tai kaip tu gali sakyti, kad Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas aukštyn? Kas yra tas Žmogaus Sūnus?“ 35 Tada Jėzus jiems tarė: *„Dar trumpą laiką“ – Žr. Jn 7:33 išnašą.„Dar trumpą laiką †„Šviesa“ – Žr. Jn 1:5-9, 8:12, 9:5, 12:46.Šviesa yra su jumis. Vaikščiokite, kol turite Šviesą, kad ant jūsų neužeitų tamsa. O tas, kuris vaikšto tamsoje, nežino, kur eina. 36 Kol turite Šviesą, pasitikėkite Šviesa, kad ‡„būtumėte“ – Arba „pasirodytumėte esą“. Plg. Mt 5:45, Jn 15:8.būtumėte §„Šviesos vaikai“ – Plg. Lk 16:8, Ef 5:8, I Tes 5:5.Šviesos vaikai. Tai pasakęs Jėzus išėjo ir pasislėpė nuo jų.

37 Bet nors jis buvo padaręs tiek daug antgamtinių ženklų jų akivaizdoje, tačiau jie netikėjo juo, 38 kad išsipildytų pranašo *„Izaijo“ – Gr. Ἠσαΐας (Hesaias).Izaijo pasakymas, kurį jis kalbėjo: †„Viešpatie […]“ – Žr. Iz 53:1, Rom 10:16.VIEŠPATIE, kas patikėjo ‡„girdima mūsų žinia“ – Arba „klausytinu mūsų pranešimu“, „tai, kas iš mūsų klausoma“, „klausytina mūsų perduota žinia“.girdima mūsų žinia? Ir kuriam buvo apreikšta §„Viešpaties ranka“ – T. y. Dievo galybė, kurią Viešpats Jėzus parodė savo daromais stebuklais.Viešpaties ranka? 39 Jie negalėjo tikėti, nes Izaijas vėl pasakė: 40 *„Jis yra apakinęs …“ – Iz 6:9-10.Jis yra apakinęs jų akis ir užkietinęs jų širdį, kad nematytų akimis nei suvoktų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau. 41 Tuos dalykus pasakė Izaijas, kai pamatė jo šlovę ir kalbėjo apie jį.

42 Vis dėlto net iš †„vyresnybės“ – T. – „valdovų“, „vyresnybės narių“, „valdančiųjų“.vyresnybės daugelis ‡„įtikėjo jį“ – Žr. išnašą Jn 8:30-oje eilutėje. Aišku, kad jų tikėjimas buvo tikėjimas faktais, bet ne pasikliovimas Jėzumi ir savęs patikėjimas Jam, nes nedrįso išpažinti Jėzaus ir labiau mėgo šlovę nuo žmonių nei šlovę nuo Dievo (43 eil). Plg. Mt 10:33 ir Lk 12:9. Galimai Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos buvo tarp minėtų netikrų tikinčiųjų, bet šie vėliau tapo tikrais tikinčiaisiais ir nebesigėdijo Jėzaus.įtikėjo jį, bet dėl fariziejų jie neišpažino jo, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos, 43 nes žmonių šlovę jie mėgo labiau už Dievo šlovę.

44 O Jėzus §„šaukdamas“ – T. „šaukė ir“.šaukdamas tarė: „Kas tiki manimi, tas tiki ne manimi, bet tuo, kuris mane siuntė. 45 Be to, kas mato mane, mato tą, kuris mane siuntė. 46 Aš, Šviesa, esu atėjęs į pasaulį, kad kiekvienas, kuris manimi tiki, nepasiliktų tamsoje. 47 Ir jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, aš *„nesiimu jo teisti“ – Žr. išnašą Jn 8:11 eilutėje.nesiimu jo teisti, nes atėjau ne tam, kad teisčiau pasaulį, bet kad išgelbėčiau pasaulį. 48 Kas mane atmeta ir mano žodžių nepriima, turi tą, kuris jį teisia; tas žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną. 49 Nes aš nekalbėjau †„vadovaudamasis savimi“ – Arba „iš savęs“. Gr. frazė ἐξ ἐμαυτοῦ (eks emautou) vartojama tik čia. Žr. išnašą apie panašią frazę ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou) Jn 5:30 eilutėje.vadovaudamasis savimi, bet Tėvas, kuris mane siuntė, pats davė man įsakymą, ką turiu sakyti ir ką turiu kalbėti. 50 Ir žinau, kad ‡„jo įsakymas“ – Arba „jo įsakymo pasekmė“. Vartojama retorinė figūra: žodis „įsakymas“ reiškia tai, ką daro įsakymas (kai jis vykdomas). Plg. I Jn 3:23.jo įsakymas yra §„amžinas gyvenimas“ – Arba „amžina gyvybė“amžinas gyvenimas. Todėl ką aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man pasakęs.“

<- Jono 11Jono 13 ->