Jokūbo laiškas

1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, dvylikai [a]genčių [b]išeivijoje: [c]Sveiki!

2 Laikykite tai [d]visokeriopu džiaugsmu, mano broliai, kai [e]pakliūvate į įvairius apsupančius [f]išmėginimus, 3 žinodami, kad jūsų tikėjimo išbandymas [g]sukelia ištvermę. 4 O ištvermė [h]turi turėti [i]tobulą [j]poveikį, kad jūs būtumėte [k][l]tobuli ir [m]visapusiški, [n]be jokio trūkumo. 5 O jeigu kuriam iš jūsų [o]trūksta išminties, jis turi [p]prašyti Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir [q]nepriekaištauja, ir ji bus jam duota. 6 Bet jis turi prašyti tikėdamas, nė kiek neabejodamas. Nes tas, kuris abejoja, yra panašus į jūros bangą, vėjo varinėjamą ir blaškomą. 7 Nes [r]toksai žmogus privalo nemanyti, kad ką nors gaus iš Viešpaties. 8 ‡Dėl viso sakinio – Arba „Jis yra dvejojantis žmogus, nepastovus visuose savo keliuose“. Kitas variantas (įskaitant praeitos eilutės tekstą): „Juk tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties toksai žmogus, dvejojantis žmogus, nepastovus visuose savo keliuose.“[t]Dvejojantis žmogus yra nepastovus visuose savo keliuose.

9 O žemos padėties brolis [u]turi džiaugtis savo išaukštinimu, 10 ir turtingasis savo nužeminimu, nes kaip [v]žolės žiedas jis [w]nustos reikštis. 11 Mat saulė pakyla su deginančia kaitra ir išdžiovina žolę, ir jos žiedas nukrenta, ir jos [x]išvaizdos grožis žūsta: taip ir turtingasis [y]nuvys [z]beeidamas. 12 [aa]Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai [bb]bus išlaikęs ištyrimą, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats yra pažadėjęs jį mylintiems.

13 Joks gundomas žmogus neturi sakyti: „Aš esu Dievo gundomas“, nes Dievas negali būti blogų dalykų gundomas, ir pats nė vieno negundo. 14 Bet kiekvienas yra gundomas, kai savo paties geismo yra patraukiamas ir suviliojamas. 15 Paskui [cc]užsimezgęs geismas [dd]pagimdo nuodėmę, o [ee]subrendusi nuodėmė [ff]pagimdo mirtį. 16 [gg]Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai.

17 Kiekvienas geras [hh]dovanojimas ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, ir [ii]nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame pakitimo nėra, ir [jj]prie kurio nėra *„sukimosi metamo šešėlio“ – Rodo į besikeičiančius daugaus kūnų šešėlius.sukimosi metamo šešėlio. 18 Savo valia jis mus pagimdė tiesos žodžiu, kad būtume tam tikras jo kūrinių [ll]pirmas vaisius.

19 Todėl, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus turi būti greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti, 20 nes žmogaus rūstybė [mm]neįvykdo Dievo teisumo. 21 [nn]Todėl atmeskite visą nešvarumą bei [oo]blogybės gausumą ir su romumu priimkite [pp]įdiegtąjį žodį, kuris pajėgus išgelbėti jūsų sielas.

22 [qq]Taip pat būkite [rr]kūrybingi žodžio vykdytojai, o ne vien [ss]susidomėję klausytojai, apgaudinėjantys patys save. 23 Nes jeigu kas yra susidomėjęs žodžio klausytojas ir ne kūrybingas žodžio vykdytojas, tas yra panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje; 24 jis gi žiūri į save ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks buvo. 25 Tačiau kas [tt]nusilenkdamas atkreipia dėmesį į [uu]laisvę suteikiantį tobulą įstatymą ir §„pasilieka toksai“ – Gr. „prie jo pasilieka“, t. y. pasilieka tokioje padėtyje; arba (perkeltine prasme) „jo laikosi“.pasilieka toksai, pasidarydamas ne [ww]užuomarša klausytojas, bet darbo atlikėjas, tas bus palaimintas †„beatlikdamas darbą“ – T. „savo atlikime“.beatlikdamas darbą.

26 Jei kas tarp jūsų [yy]mano esąs religingas ir nenukreipia bei nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to religija tuščia. 27 Tyra ir nesutepta [zz]religija prieš Dievą ir Tėvą yra ši: []pagalbon aplankyti našlaičius ir našles jų []varge ir išlaikyti save []be dėmės nuo pasaulio.