5 „O dabar, – sako VIEŠPATS, kuris nuo įsčių mane supavidalino būti jo Tarnu ir sugrąžinti Jokūbą jam, – nors Izraelis dar nesurinktas pas jį, būsiu [a]šlovingas VIEŠPATIES akyse ir mano Dievas bus mano stiprybė – 15 Ar gali moteris pamiršti savo žindomą vaiką, kad nepasigailėtų savo įsčių sūnaus? Net [b]tokios gal ir pamirš, tačiau tavęs nepamiršiu aš.

<- Izaijo 48Izaijo 50 ->