11 Nustumta žemyn į [a]kapą tavo puikybė, tavo styginių instrumentų skambesys. Po tavimi lervos yra ištiestos tarsi guolis, ir kirmėlės tave apkloja. 12 Kaip tu iškritai iš dangaus, o [b]Liuciferi, [c]aušros sūnau! Tu esi nukirstas žemėn, kuris nusilpninai tautas! 13 Nes tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, aš iškelsiu savo sostą viršum [d]Dievo žvaigždžių, ir aš atsisėsiu ant [e]susirinkimo kalno [f]Šiaurės tolimiausiose vietose, 14 aš pakilsiu virš debesų aukštybių, aš prilygsiu Aukščiausiajam! 15 Tačiau tu būsi nustumtas į [g]pragarą, į tolimiausias duobės vietas. 16 Tie, kurie tave matys, spoksos į tave ir apžiūrinės tave, klausdami: „Ar tai tas vyras, kuris sudrebino žemę, kuris sukrėtė karalystes, 17 kuris pasaulį padarė kaip dykumą ir sugriovė jo miestus, kuris savo belaisvių nepaleido namo?

<- Izaijo 13Izaijo 15 ->