1 Tikėjimas gi yra laikyti tikrove tuos dalykus, kurių viliamasi, laikyti įrodytais neregimus įvykius. 2 Juk *„per jį“ – T. y. „per tikėjimą“; arba „juo“, „jame“; plg. gr. εν πιστει Gal 2:20; I Tim 1:2,4; 2:7,15; 3:13; 4:12; II Tim 1:13; Tit 3:15; Jok 1:6, 2:5 ir εν τη πιστει I Kor 16:13; II Kor 13:5; Kol 2:7; Tit 1:13; I Pt 1:5.per jį †„proseniai“ – Arba „vyresnieji“; žr. Mt 15:2; Mk 7:3,5.proseniai ‡„sulaukė“ – Arba „įgavo“. „Sulaukti gero liudijimo“ reiškia, kad Dievas palankiai vertina žmogų dėl jo tikėjimo Dievo perduotomis žiniomis (plg. Hbr 11:4, 39).sulaukė gero liudijimo. 3 Tikėjimu suvokiame, kad §„pasauliai“ – Arba „amžiai“, t. y. visa, išskyrus Dievą, nes Jis nėra laiko ribojamas ir buvo prieš atsiradant laikui; „pasauliai“ čia = kas yra laiko ribojama, įskaitant žmones, materiją ir t.t.; plg. Hbr 1:2.pasauliai buvo *„sutverti“ – Arba „visiškai parengti“, „iki galo austi / regzti“.sutverti Dievo žodžiu taip, kad tai, kas regima nėra atsiradę iš to, kas matoma.

4 Tikėjimu Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas; per †„tą tikėjimą“ – T. „kurį“.tą tikėjimą jis gavo liudijimą, kad buvo teisus, Dievui liudijant apie jo dovanas; ir per ‡„tikėjimą“ – T. „jį“.tikėjimą, būdamas miręs, jis tebekalba. 5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad §„nepatirtų“ – T. „nematytų“.nepatirtų mirties, ir JO NERADO, NES DIEVAS JĮ PERKĖLĖ; mat prieš jo perkėlimą buvo liudijama apie jį, kad jis *„patikęs“ – Arba „tikrai patikęs“.patikęs Dievui. 6 Bet be tikėjimo neįmanoma jam †„patikti“ – Arba „tikrai patikti“.patikti, nes tas, kuris ateina pas Dievą, privalo tikėti, kad jis yra, ir kad jis ‡„atsilygina“ t. „yra pasidaręs atlygintoju“.atsilygina tiems, kurie jo stropiai ieško. 7 Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie dar nematomus dalykus, §„baimės skatinamas“ – Gr. žodis εὐλαβέομαι (eulabeomai) vartojamas tik čia ir Apd 23:10. Tai nėra įprastas gr. žodis reiškiantis baimę, bet rodo į baimę dėl susirūpinimo, kai žmogus numato galimus blogus dalykus. Žodis susidaro iš dviejų žodžių, kurie reiškia „gerai“ ir „imti“ todėl gali reikšti, kad žmogus tinkamai priima aplinkybių iššūkį atsižvelgiant į galimą pavojų, su reikiamu atsargumu.baimės skatinamas paruošė arką savo šeimynai išgelbėti; per *„tą tikėjimą“ – T. „kurį“.tą tikėjimą jis pasmerkė pasaulį ir †„tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „kuris yra per tikėjimą“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „tapo paveldėtoju teisumo, atitinkančio tikėjimą“, „tapo teisumo pagal tikėjimą paveldėtoju“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:13.tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą. 8 Tikėjimu Abraomas, ‡„kai buvo pašauktas“ – Arba „šaukiamas“.kai buvo pašauktas, pakluso, išvykdamas į vietą, kurią §„vėliau gausiąs“ – Arba „ketino gauti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.vėliau gausiąs kaip veldinį, ir jis išvyko, nežinodamas kur einąs. 9 Tikėjimu jis apsistojo kaip svetimšalis *„pažado“ – Arba „pažadėtoje“, bet dėl nuoseklumo vartojamas žodis „pažadas“, nes šioje eilutėje du kartus vartojamas gr. žodžio ἐπαγγελία (epangelia).pažado šalyje, kaip svetimojoje, gyvendamas padangtėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais, 10 nes jis †„nenustodavo laukdamas“ – vartojamas gr. kalbos laikas, kuris neturi tiesioginio atitikmens lietuvių kalboje; gal „laukdavo“, „vis laukė“.nenustodavo laukdamas miesto su pamatais, kurio ‡„meistras“ – Arba „amatininkas“; gal „architektas“.meistras ir §„statytojas“ – gr. žodis rodo į tą, kuris dirba liaudies naudai, todėl gal: „darbo dėl liaudies atlikėjas“.statytojas yra Dievas. 11 Tikėjimu ir pati Sara gavo galią pastoti, ir pagimdė vaiką, *„būdama nebe to amžiaus“ – T. „už / virš amžiaus laikmečio / laikotarpio / sezono“.būdama nebe to amžiaus, nes laikė ištikimu tą, kuris buvo pažadėjęs. 12 Todėl ir iš vieno vyro, tokio apmirusio, buvo pagimdyti tie palikuonys, †„gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje“ – T. „gausumo atžvilgiu kaip dangaus žvaigždės ir kaip nesuskaitomos smiltys jūros pakrantėje“.gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje. 13 Visi šitie mirė ‡„tikėdami“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „tikėdami“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „būdami atitinkantys tikėjimą“, „tikėjimo būsenoje“, „būdami tikintys“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:7.tikėdami, negavę pažadėtų dalykų, bet matę juos iš tolo, ir jais įsitikinę, ir priėmę juos į glėbį, ir išpažinę, kad jie žemėje yra svetimšaliai ir §„nevietiniai gyventojai“ – Gr. παρεπίδημος (parepidėmos), vartojamas NT tik čia ir I Pt 1:1, 2:11.nevietiniai gyventojai. 14 Nes tie, kurie kalba *„tokius dalykus“ – T. y. apie save kaip apie svetimšalius ir nevietinius gyventojus.tokius dalykus, aiškiai pareiškia, jog ieško tėvynės. 15 Ir iš tiesų, jeigu jie būtų turėję mintyse aną, iš kurios išėjo, jie būtų turėję progą sugrįžti atgal. 16 Bet dabar jie †„trokšta“ – Arba „siekia“.trokšta geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios; todėl ‡„Dievui negėda“ – T. „Dievas nesigėdija“.Dievui negėda vadintis jų Dievu, nes jis paruošė jiems miestą. 17 Tikėjimu Abraomas, kai buvo mėginamas, aukojo Izaoką. Savo viengimį sūnų aukojo būtent tas, kuris buvo priėmęs pažadus, 18 kuriam buvo pasakyta: „Sėkla tau bus §„išvardinama“ – Arba „pašaukta“.išvardinama per Izaoką“. 19 Jis aukojo sūnų darydamas išvadą, kad Dievas pajėgus jį prikelti net iš numirusiųjų, iš kur jis pavyzdiniame įvykyje ir jį atgavo. 20 Tikėjimu Izaokas palaimino Jokūbą ir Ezavą *„atsižvelgdamas į ateinančius dalykus“ – Gr. frazė περὶ μελλόντων (peri mellontōn, „apie įvyksiančius dalykus“ ar pan.) vartojama tik čia NT. Žodis μελλόντων (mellotōn) yra vartojamas dar Apd 26:22, 27:30; Kol 2:17; I Tim 1:16; Hbr 9:11, 10:1; II Pet 2:6; Apr 8:13.atsižvelgdamas į ateinančius dalykus. 21 Tikėjimu mirštantis Jokūbas palaimino abu Juozapo sūnus, ir garbino, atsirėmęs į savo †„lazdos viršugalį“ – Priešingai daugelio žmonių nuomonei, čia nėra cituojamas Septuaginto (LXX) Prd 47:31 vertimas („lazdos viršugalis“), kuris nukrypsta nuo hebrajų kalbos (MT) teksto („lovos galvūgalis“). Džanas Gilas (John Gill, 1690-1771) parašė: „[Pradžios knygos 47:31 eilutė] nėra ta vieta, kurią apaštalas cituoja ar į kurią nurodo, nes [tas įvykis, kai Jokūbas nusilenkė ant lovos galvūgalio] įvyko prieš Juozapo sūnų palaiminimą, tačiau [įvykis, aprašytas Laiške hebrajams 11:21] įvyko tuo pačiu metu, ir apaštalas pasakoja tai, ko niekur nėra užrašyta Pradžios knygoje […].“lazdos viršugalį. 22 Tikėjimu Juozapas mirdamas ‡„užsiminė apie […] išėjimą“ – Plg. Pr 50:24.užsiminė apie Izraelio vaikų išėjimą ir davė įsakymą dėl savo §„palaikų“ – Arba „kaulų“.palaikų. 23 Tikėjimu ką tik gimęs Mozė buvo tris mėnesius savo tėvų paslėptas, nes jie matė vaikelį esant labai gražų ir nebijojo karaliaus įsakymo. 24 Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis Faraono dukters sūnumi, 25 pasirinkęs verčiau kentėti priespaudą su Dievo tauta, negu laikinai gėrėtis nuodėmės malonumais, 26 ir *„įvertinęs“ – Arba „palaikęs“.įvertinęs †„paniekinimą dėl Kristaus“ – Arba „Kristaus panieikinimą“, „Kristaus išpeikimą“.paniekinimą dėl Kristaus didesniu turtu negu brangenybes Egipte, nes jis nukreipė savo dėmesį į atlygį. 27 Tikėjimu jis paliko Egiptą, nebijodamas karaliaus rūstybės, nes liko tvirtas, tarsi matydamas Neregimąjį. 28 Tikėjimu jis surengė Aplenkimą, ‡„tai yra“ – Arba „ir“.tai yra kraujo §„apšlakštymą“ – Arba „išliejimą“.apšlakstymą, kad tas, kuris nužudė pirmagimius, nepaliestų jų. 29 Tikėjimu jie perėjo Raudonąją jūrą kaip per *„įprastą sausumą“ – Izraelio tauta galėjo vaikščioti ant jūros dugno lygiai taip, kaip ant įprastos sausumos dėl Dievo veikimo, aprašyto Iš 14:21-22.įprastą sausumą; †„egiptiečiai bandę tą patį daryti, buvo paskandinti“ – T. „tą dalyką prisiėmę kaip pabandymą, egiptiečiai buvo paskandinti“.egiptiečiai, bandę tą patį daryti, buvo paskandinti. 33 kurie per tikėjimą užkariavo karalystes, ‡„įvykdė teisumą“ – gal „įvykdė teisingumą“; rodo arba į tai, kad darė, kas teisinga arba į tai, kad traukė atsakomybėn tuos, kurie darė tai, kas neteisingą (pvz. karaliaus Dovydo valdymo metu); plg. Apd 10:35. Labiau tinkamas pirmas variantas, nes niekas be tikėjimo (pasikliovimo) Dievu nesugebės įvykdyti tai, kas teisinga.įvykdė teisumą, §„įgijo pažadus“ – Arba „įgijo pažadėtus dalykus“; antras vertimas laiko frazę metonimija, t. y., žodį ar posakį, kuriuo dėl vaizdingumo pakeičiamas kito daikto ar reiškinio pavadinimas, remiantis sąvokų artimumu, glaudžiu jų ryšiu (LKŽ).įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, 34 užgesino ugnies galią, paspruko nuo kalavijo ašmenų, iš silpnumo buvo stiprinami, tapo galingi kovoje, privertė bėgti svetimųjų *„kariuomenes“ – Arba „eiles“, „išsirikiavusius“, „karių pulkus“.kariuomenes. 39 Ir tie visi, †„sulaukę“ – Arba „įgavę“. Plg. Hbr 11:2.sulaukė gero liudijimo ‡„per tikėjimą“ – Gr. διὰ τῆς πίστεως (dia tės pisteōs), kuri frazė irgi vartojama Rom 3:25, 30-31; Gal 3:14,26; Ef 2:8, 3:12, 17; Kol 2:12. Atkreiptinas dėmesys, kad Hbr 11:2 vartojamas prielinksnis ἐν (en); šiame kontekste reikšmė greičiausiai ta pati kaip ir prielinksnio διὰ (dia).per tikėjimą, vis dėlto negavo to, kas buvo pažadėta, 40 nes Dievas mums buvo numatęs ką geresnio, kad jie be mūsų §„nebūtų padaryti tobulais“ – Arba „nebūtų ištobulinti“, „nebūtų padaryti tikslą pasiekusiais“. Žr. Hbr 2:10 išnašą.nebūtų padaryti tobulais.

<- Hebrajams 10Hebrajams 12 ->