1 O gyvatė buvo gudresnė už visus lauko žvėris, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Ir ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas [a]pasakė: ‚Nevalgykite nuo visų sodo medžių‘?“ 2 Ir moteris tarė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisių, 3 bet apie vaisių medžio, kuris yra sodo viduryje, Dievas [b]tarė: ‚Nevalgykite nuo jo ir nelieskite [c]jo, kad nemirtumėte‘.“ 4 Ir gyvatė tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite, 5 nes Dievas žino, kad tą dieną, kai valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys, ir jūs būsite kaip [d]dievai, pažindami gėrį ir blogį.“

6 Ir kai moteris pamatė, kad medis buvo geras maistui ir kad jis [e]žavus akims, ir kad medis pageidaujamas – galintis padaryti žmogų išmintingą, ji paėmė jo vaisiaus ir valgė, ir taip pat davė savo vyrui, esančiam su ja, ir jis valgė. 7 Ir atsivėrė jų abiejų akys, ir jie suprato esą nuogi; ir jie susiuvo figmedžio lapus ir sau padarė prijuostes. 8 Ir jie išgirdo [f]balsą VIEŠPATIES Dievo, [g]vaikštančio sode, [h]dienos atvėsimo metu; ir Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo akivaizdos tarp sodo medžių.

9 Ir VIEŠPATS Dievas [i]pašaukė Adomą ir jam tarė: „Kur tu?“ 10 Ir jis tarė: „Aš išgirdau tavo [j]balsą sode ir bijojau, nes aš nuogas; todėl pasislėpiau.“

11 Ir jis tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“ 12 Ir žmogus tarė: „Moteris, ‡„kurią davei, kad būtų su manimi“ – Arba „kurią davei šalia manęs“; žr. Prd 2:18 ir toliau.kurią davei, kad būtų su manimi, ji davė man nuo to medžio, ir aš valgiau.“ 13 Ir VIEŠPATS Dievas tarė moteriai: „Kas gi tai, ką tu padarei?“ Ir moteris tarė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau.“

14 Ir VIEŠPATS Dievas tarė gyvatei: „Kadangi tai padarei, tu esi [l]labiau prakeikta už visus [m]gyvulius ir už visus lauko [n]žvėris; ant savo pilvo turėsi šliaužti ir dulkes [o]ėsti per visas savo gyvenimo dienas; 15 ir aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs bei moters ir tarp tavo sėklos bei moters Sėklos; jis – moters Sėkla – triuškins tau galvą, o tu triuškinsi jam kulnį.“

16 Moteriai jis tarė: „Aš didžiai padauginsiu tavo [p]nėštumo vargą – skausmingai tu gimdysi vaikus; ir tavo potraukis bus nukreiptas į tavo vyrą, ir jis tave valdys.“

17 Ir Adomui jis tarė: „Kadangi paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį aš tau įsakiau, sakydamas: „Nevalgyk nuo jo!“ – prakeikta yra dirva dėl tavęs; [q]vargdamas maitinsiesi iš jos per visas savo gyvenimo dienas 18 ir erškėčius bei usnis ji tau želdins, ir tu maitinsiesi lauko augmenija. 19 Savo veido prakaitu turėsi valgyti duoną, kol sugrįši į dirvą, nes iš jos buvai paimtas; nes tu esi dulkė, ir į dulkę sugrįši.“

20 Ir Adomas pavadino savo žmoną vardu Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina.

21 Ir VIEŠPATS Dievas Adomui ir jo žmonai padarė odinius drabužius ir juos aprengė.

22 Ir VIEŠPATS Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį, o dabar, kad jis neištiestų savo rankos ir nepaimtų nuo gyvybės medžio, ir nevalgytų, ir negyventų per amžius!“ 23 Todėl VIEŠPATS Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo įdirbti dirvą, iš kurios jis buvo paimtas. 24 Taigi jis išvarė žmogų, ir į rytus nuo Edeno sodo pastatė kerubus ir besisukiojantį liepsningą kalaviją, kad saugotų [r]kelią į gyvybės medį.

<- Pradžios 2Pradžios 4 ->