1 Po šių dalykų VIEŠPATIES žodis atėjo Abramui regėjime, sakydamas: „Nebijok, Abramai! Aš esu tavo skydas, tavo labai apstus atlygis.“ 5 Ir, išvedęs jį laukan, tarė: „Malonėk įbesti akis į dangų ir suskaičiuoti žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti!“ Ir jis jam tarė: „Tokia bus tavo [a]sėkla.“ 6 Ir jis [b]pasitikėjo VIEŠPAČIU, o jis įskaitė tai jam kaip teisumą. 13 Ir jis tarė Abramui: „Žinok užtikrintai, kad keturis šimtus metų tavo [c]palikuonija bus ateivis ne nesavoje šalyje (jie gi §„svetimiesiems“ – T. „jiems“.svetimiesiems tarnaus, o [e]anie juos kamuos). 14 Bet ir tautai, kuriai jie tarnaus, aš įvykdysiu teisingumą, o po to jie išvyks su dideliu turtu. 15 O tu nueisi pas savo [f]tėvus ramybėje; tu būsi palaidotas žiloje senatvėje. 16 Bet ketvirtoje kartoje jie čia sugrįš, nes amoritų blogybės saikas dar nepilnas.“ 18 Tą pačią dieną VIEŠPATS tvirtino su Abramu sandorą, sakydamas: „Tavo sėklai aš daviau šitą šalį nuo Egipto upės iki didžiosios upės, – Eufrato upės –