1 Ir VIEŠPATS buvo taręs Abramui: „Eik iš savo šalies ir iš savo giminės ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu. 2 Ir padarysiu iš tavęs didelę tautą ir laiminsiu tave, ir padarysiu didį tavo vardą, ir tu [a]būsi palaiminimas. 3 Ir [b]laiminsiu tave laiminančius, bet [c]prakeiksiu [d]tave prakeikiantį; ir [e]tavyje bus [f]palaimintos visos žemės šeimų grupės.“ 4 Taigi Abramas išvyko, kaip VIEŠPATS jam buvo pasakęs, ir su juo vyko Lotas; ir Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai išvyko iš Harano. 5 Ir Abramas pasiėmė savo žmoną Sarają ir savo brolio sūnų Lotą ir visą jų turtą, kurį jie buvo sukaupę, ir asmenis, kuriuos jie buvo įsigiję Harane. Ir jie išvyko, kad nukeliautų į Kanaano šalį, ir atvyko į Kanaano šalį.

6 Ir Abramas perėjo per tą šalį iki Šechemo vietovės, iki Morės [g]lygumos. O anuomet kanaaniečiai buvo toje šalyje. 7 Ir VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Tavo [h]sėklai aš duosiu šitą šalį.“ Ir jis ten pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė. 17 Ir VIEŠPATS užgavo faraoną ir jo namus didelėmis rykštėmis dėl Sarajos, Abramo žmonos.